Neurotiškų bruožų galima rasti daugelio sėkmingų žmonių charakteryje. Nervingumas gali paskatinti jus siekti geriausio ir nuolat tobulėti. Tačiau, jei jo nekontroliuojate, jis gali paversti jus atsiskyrėliu.
Neurotiškumas kasdieniniame gyvenime
Durų skambutis. Atsipalaiduokite, tai tik dujų skaitiklio patikrinimas. Ką daryti, jei jie su savimi neturi batų užvalkalų? Kur yra svečių šlepetės? Ne, jų naudoti negalima – jose yra skylė… Vėl teks raudonuoti, teisintis…
Sunku gyventi su neurotiškumu – nereikšmingos problemos tampa dramatiškos. Atsitiktinis konfliktas gali sugadinti visą dieną, o praleistas giminaičio gimtadienis gali tapti pretekstu daugiau niekada su juo nekalbėti (žinoma, iš gėdos).
Temperamento tyrinėtojai neurotiškumą apibrėžia kaip jautrumą neigiamoms emocijoms. Aukštas neurotiškumo lygis gali būti susijęs su tam tikru nerimu. Paprastai tai nėra problema, tačiau stiprus sukrėtimas ir nuolatinis stresas gali virsti neuroze, o tai yra liga.
Jei esate linkę į neurotiškumą, esate mažai tolerantiški tokioms daug energijos reikalaujančioms emocijoms kaip pyktis ir nerimas.
Jau ankstyvoje vaikystėje pastebimas padidėjęs neurotiškumas. Tokius vaikus lengva atskirti nuo kitų: jie bijo nepažįstamų žmonių ar neįprastos aplinkos, nemėgsta ryškių šviesų, garsaus triukšmo ir šurmulio. Laikui bėgant į sąrašą įtraukiama kritikos, konfliktų ir neaiškių situacijų, kai reikia greitai mąstyti ir improvizuoti, baimė.
Jei nuolat bandote to išvengti – atrodote pasyvus, neryžtingas ir bespalvis. Šie žmonės praranda savo šansus ir patenka į amžinų “nenugalimųjų” (kaip juos pavadino psichologas Ericas Berne’as) scenarijų – žmonių, kurie „prakaituoja“, bet negali peržengti skyriaus vadovo ribos. Jiems patekti į viršūnę trukdo jų pačių susitelkimas į negatyvumą.
“Problema ne ta, kad patiriame daug neigiamų emocijų, o ta, kad leidžiame joms užvaldyti mūsų mintis ir veiksmus”, – aiškina psichologė Rebeka Skiner (Rebecca Skinner), knygos “Temperamento vadovas” autorė. Geriausias būdas susidoroti su jautrumu neigiamoms emocijoms – išmokti su jomis elgtis.
KĄ DARYTI?
Žodį “neigiamas” pakeiskite žodžiu “sudėtingas”.
Problema neišnyks, jei tiesiog pakeisime žodžius. Tačiau šis veiksmas yra “leidžiamojo pobūdžio”: kažko atstumiančio ir bauginančio įvaizdį pakeičiame į neutralesnį. Sudėtinga nereiškia neįmanoma. Sudėtinga reiškia tik tai, kad turime nueiti tam tikrą kelią. Galbūt tapsime stipresni, jei sugebėsime susidoroti su šia patirtimi. Bet kuriuo atveju nebeturėsime priežasties to vengti.
Psichoterapeutas Luisas Cozolino, knygos “Kodėl terapija veikia” autorius, sako, kad vienas didžiausių pavojų neurotikui – dėl nerimo praleisti įdomiausius gyvenimo dalykus. Įsivaizduokite, ką prarandate, kai bijote išeiti iš namų: bendravimą su įdomiais žmonėmis, keliones, gyvenimo pilnatvės pojūtį…
Ką daryti? Ugdykite gebėjimą rizikuoti. Darykite dalykus, kurių niekada nedarytumėte, ir nuolat tai praktikuokite. Pirmojo žingsnio baimė yra sunkiausiai įveikiamas dalykas. Pabandykite jį pakeisti smalsumu. Tarsi būtumėte tyrinėtojas, o jus supantis pasaulis – nepažįstama planeta, kurioje turite priprasti.
Išmokite analizuoti savo būklę
Ironiška, bet būtent atidus dėmesys savo mintims ir emocijoms gali padėti atsipalaiduoti. Gebėjimas tiksliai atpažinti ir įvardyti emocijas neleidžia joms įsipainioti į tamsų, grėsmingą voratinklį. Susidoroti su tam tikru nerimu dėl artėjančio susitikimo su darbdaviu yra lengviau, nei susidoroti su gėdos jausmu dėl savo egzistavimo prieš visą pasaulį.
Išreikškite savo jausmus žodžiais
Psichologo Jameso Pennebakerio eksperimentai parodė, kad išraiškingas rašymas (savo jausmų išsakymas popieriuje), trunkantis bent po 20 minučių per dieną, padėjo palengvinti depresijos ir nerimo simptomus.
Atlaisvinkite minčių kontrolę
Kolega nepalaukė jūsų prieš uždarydamas lifto duris. Karštligiškai perkratote atmintį: gal praeityje jį nuvylėte? Ar vakar nepasisveikinote? Gal dėl kokių nors kitų priežasčių jis jūsų nekenčia? Tiesą sakant, gal jis tiesiog labai skubėjo. Arba jūsų nematė. O gal jis tiesiog buvo dėl kažko susierzinęs. Bet kuriuo atveju, jūs neturite pagrindo manyti, kad jis ant jūsų supyko.
Nežinote, kas vyksta kito žmogaus galvoje, todėl dėl to nesijaudinkite
Kai įsitrauksite į situacijos aiškinimą, prisiminkite apie dispozicijos suvokimą. Tai būsena, kai veikiate tik pagal turimą informaciją. Negalite žinoti, kas vyksta kito žmogaus galvoje, todėl nesijaudinkite dėl to. Jums nebūtina žinoti. Kai tik pajusite, kad pradedate fantazuoti, mintyse atskirkite tikslias žinias nuo prielaidų ir laikykitės tik pirmųjų.