Pavydas yra tarsi dviašmenis kardas, sako psichologijos profesorius, terapeutas Cliffordas Lazarusas. Mažais kiekiais vartojamas šis jausmas apsaugo santykius nuo nuobodulio auros. Bet jei tik leisite jam suvešėti – jis, palaipsniui, sunaikins jūsų sąjungą. Kaip susitvarkyti su pavydo pertekliumi?
Kad ir kaip išreikštume pavydą, už jo visada slypi artimo žmogaus netekimo, pasitikėjimo savimi jausmo praradimo ir slegiančios vienatvės baimė.
„Tragiška pavydo ironija yra ta, kad laikui bėgant tai ima kurstyti fantazijas, kurios dažnai neatitinka realybės“, – sako terapeutas Cliffordas Lazarusas. Pavydus žmogus kalba apie savo įtarimus partneriui, jis viską neigia, o bandymus apsiginti nuo įžeidžiančių žodžių „kaltinantysis“ pradeda vertinti kaip savo spėjimų patvirtinimą. Tačiau pašnekovo perėjimas į gynybinę poziciją yra tik natūralus atsakas į pavydaus žmogaus spaudimą ir emocinį puolimą.“
Jei tokie pokalbiai kartojasi ir „kaltinamasis“ partneris turi vėl ir vėl pranešti, kur jis buvo ir su kuo susitiko, tai jį emociškai žaloja ir palaipsniui atitolina nuo „kaltinančiojo“ partnerio.
Galų gale, rizikuojame prarasti mylimą žmogų: jis gali tiesiog neatlaikyti nuolatinio nepasitikėjimo atmosferos bei slegiančios atsakomybės nuraminti pavydų žmogų ir pasirūpinti jo emociniu komfortu.
PRIEŠNUODIS PAVYDUI
Jei pavydėdamas partnerio pradėsite sau užduoti klausimus, galite tapti kur kas konstruktyvesnis jausmų atžvilgiu.
Paklauskite savęs: kas man sukelia pavydą? Ką aš, iš tikrųjų, bijau prarasti? Kas esamuose santykiuose man trukdo jaustis užtikrintai?
Klausydamas savęs, galite išgirsti: „Aš jam nepakankamai geras (gera)“, „Jei šis žmogus mane paliks, aš nesugebėsiu atsitiesti“, „Aš nesusirasiu kito partnerio ir liksiu vienas“. Šių klausimų ir atsakymų analizė padės sumažinti suvokiamos grėsmės lygį ir taip sumažinti pavydo jausmą.
Dažnai pavydą skatina mūsų vidinės baimės, kurios neturi nieko bendra su partnerio ketinimais, todėl kitas etapas yra kritiškas požiūris į tai, kas, mūsų manymu, yra mylimojo neištikimybės įrodymas. Gebėjimas blaiviai įvertinti tai, kas tapo tikruoju nerimo sukėlėju, yra svarbiausias žingsnis sprendžiant problemą.
Pagarbiai ir pasitikėdami bendraukite su partneriu. Mūsų veiksmai veikia mūsų mintis ir jausmus. Parodydami nepasitikėjimą savo partneriu, mes pradedame patirti vis daugiau nerimo ir pavydo. Ir atvirkščiai, kai esame atviri mylimam žmogui ir kreipiamės į jį su meile, tada jaučiamės daug geriau.
Venkite įvardžio „tu“ ir stenkitės kuo dažniau pasakyti „aš“. Užuot sakę: „Tu neturėjai to daryti“ arba „Tu privertei mane nerimauti“, sukonstruokite frazę kitaip: „Mane labai nuliūdo, kad tai įvyko.“
Jūsų situacijos vertinimas gali iš esmės skirtis nuo jūsų požiūrio į partnerį. Pasistenkite išlikti objektyvūs, net jei kartais jaučiate norą jį nuteisti. Atrodo, kad mylimas žmogus yra mūsų jausmų šaltinis, tačiau tik mes patys esame atsakingi už savo pavydo pasireiškimą. Pabandykite daugiau klausytis, užuot provokavę partnerį nesibaigiantiems pasiteisinimams.
Pabandykite suvokti savo partnerio poziciją ir įsijausti į ją. Jis jus myli, bet pasirodo esąs jūsų įsiplieskusių jausmų ir vidinių išgyvenimų įkaitas, ir jam nėra lengva vėl ir vėl atlaikyti jūsų tardymus. Galų gale, jei jūsų partneris supras, kad jis yra bejėgis palengvinti jūsų pavydo jausmo apraiškas, jis pradės sau kelti klausimus: kaip pasisuks jūsų santykiai ir ką daryti toliau?
Štai kaip pavydas, kurį galbūt sukuria tik vaizduotė, gali sukelti liūdnas pasekmes, kurių bijojome labiausiai.
Taip pat skaitykite:
