Iš kur kyla džiaugsmo ir pasitenkinimo gyvenimu jausmas? Kas sukelia laimę, o kas, priešingai, smarkiai sumažina jos lygį? Neurobiologija padės atsakyti į šiuos klausimus.
Mūsų smegenys ir mūsų laimė
Ar kada nors susimąstėte, kodėl grįžę namo jaučiame nusiraminimą? Arba kodėl daugelis žmonių vengia mankštos, nepaisant jos teikiamos naudos? Į šiuos klausimus bando atsakyti neurobiologai.
Neurobiologija yra itin įdomus, bet palyginti jaunas mokslas. Todėl daugumos tyrimų rezultatus reikia toliau tobulinti ir jie nepateikia kategoriškų atsakymų. Be to, šios srities vystymąsi stabdo finansinis veiksnys: tyrimai naudojant funkcinio magnetinio rezonanso tomografiją yra labai brangūs, o tai riboja tyrimų dalyvių skaičių ir atitinkamai rezultatų tikslumą. Taip pat verta pripažinti, kad kiekvieno žmogaus smegenų veiklos ypatumai labai priklauso nuo individualių asmenybės bruožų ir aplinkos sąlygų.
Tačiau, nepaisant visų šių apribojimų, mes jau kai ką žinome apie tai, kas daro žmogaus smegenis laimingas. Pirmoji sąvoka, susijusi su laimės pojūčiu smegenyse, yra namai. Kodėl malonu grįžti namo vakare po darbo ar kelionės ir kodėl ilgimės namų, kai esame toli?
Namai ir smegenų saugumas yra susiję. Smegenys padeda mums atpažinti ir džiaugtis išgyvenimui svarbiais dalykais, išskirdamos hormonus, kurie padeda geriau jaustis ir gerina nuotaiką. Tai taip pat paaiškina, kodėl atsiranda namų ilgesys: būti toli nuo namų gali būti pavojinga, todėl smegenys leidžia mums apie tai žinoti, kad išliktume budrūs nepažįstamoje, potencialiai pavojingoje aplinkoje. Juk ir pirmąją naktį išvykus iš namų mums dažnai būna sunku užmigti.
Tačiau kaip atskirti, kur yra „namai”, o kur „ne namai”? Padeda specialios smegenų ląstelės, kurios leidžia mums atpažinti „namų teritorijos” ribas. Kai priartėjame prie „namų” ribų, pavyzdžiui, kiemo tvoros ar buto durų, jos signalizuoja, kad saugi zona baigiasi.
Žinoma, kiekvienam reikia peržengti šias ribas, kad galėtų tyrinėti pasaulį. Smalsumas yra vienas iš biologinio vystymosi variklių. Tačiau tyrinėdami pasaulį patiriame mažiau nerimo, jei yra saugi vieta, į kurią galime grįžti, t. y. namai.
Smegenims ir jų laimei įtakos turi daug veiksnių: darbas, juokas, meilė, aistra, amžius ir kt. Pavyzdžiui, mes juokiamės, kai susiduriame su kažkuo netikėtu ir juokingu – pavyzdžiui, su drambliu, apsiperkančiu prekybos centre. Supratę anekdotą ar išsprendę mįslę, patiriame malonų jausmą. Paaiškinimas paprastas: gebėjimas rasti naujus sprendimus yra svarbus išgyvenimo įgūdis, todėl smegenys už tokią veiklą apdovanoja.
Deja, ne viskas, kas smegenims malonu, yra naudinga ir kilnu iš prigimties. Laimė turi tamsiąją pusę. Pavyzdžiui, tampame laimingesni, kai džiaugiamės kitų žmonių nesėkmėmis arba išaukštiname save savo akyse žemindami kitus. Akivaizdu, kad smegenyse esanti atlygio sistema ne visada yra maloninga aplinkiniams. Turime tai žinoti, net jei ir nenorime to pripažinti.
Jei ieškote formulės, kaip būti laimingam, jos nerasite. Tiesa ta, kad kiti žmonės yra labai svarbūs mūsų laimei, juk mes – labai socialios būtybės. Esame prisitaikę atpažinti, ką apie mus galvoja ir jaučia kiti. Smegenys gerai pritaikytos „skaityti“, kas vyksta socialinėje aplinkoje, ir priklausomai nuo įvykių apdovanoti arba nubausti.
Žmonės daro įtaką mūsų laimei visose gyvenimo srityse. Jei gerai sutarsite su savo viršininku ir bendradarbiais, labiau džiaugsitės darbu. Jei šeimoje turite problemų, grįžimas namo kels įtampą, o ne džiaugsmą. Taigi, turime puoselėti santykius ir stengtis juos išsaugoti – tai raktas į laimę.
Parašyti komentarą