Kai kurie žmonės lengvai renka žodžius ir jaučia pašnekovo nuotaiką. Kitiems, deja, trūksta bendravimo talento. Bandydami išsiaiškinti nesusipratimo priežastis, jie pradeda dialogą klausimu „Kodėl?“. Šiame straipsnyje išsiaiškinsime, kodėl reikėtų vengti tokių formuluočių ir kaip užmegzti daugiau naudos suteikiantį pokalbį.
PAVYZDYS
Linas nesuprato, kas su juo vyksta. Jis buvo sėkmingas vyras, bet nemokėjo kurti santykių. Bendravimas su kolegomis buvo paviršutiniškas ir apsiribodavo tik darbo klausimais, o jei bandydavo palaikyti pokalbį kitomis temomis, pats sau atrodydavo keistas ir kvailas.
Ne ką geresnė padėtis buvo ir namuose. Jo santykiai su žmona apsiribojo paauglių vaikų ir jų problemų mokykloje aptarimu. Dažniausiai jis nežinojo, ką vaikai veikia ir su kuo leidžia laiką. Linas nesuprato, kas vyksta jo santuokoje, tačiau nuolat jautėsi vienišas tiek namuose, tiek darbe.
Jis nusprendė keisti savo gyvenimą ir, kaip analitinio proto žmogus, ėmė kelti klausimus. Jie prasidėjo nuo žodžio „Kodėl?”. Atrodė logiška – suprasti, kodėl žmonės daro tai, ką daro. Jis tikėjosi, kad tai padės sugrąžinti tarpusavio supratimą, tačiau poveikis buvo priešingas. Todėl jis kreipėsi pagalbos į psichologą, kad suprastų, kas yra blogai, kai norima išsiaiškinti ko nors priežastis. Jis norėjo sužinoti, kaip pataisyti santykius su kolegomis ir artimaisiais.
BŪTINA SUPRASTI, KAD…
Šis klausimas skamba kaip kaltinimas
- „Kodėl taip pasielgei?”
- „Kodėl taip pasakei?”
- „Kodėl esi toks piktas?”
- „Kodėl perdėtai reaguoji?”
Atsakymai pradedami žodžiu „Nes”, stumia respondentą į gynybinę poziciją, jis tarsi turi pateisinti ir paaiškinti savo elgesį. Už klausimo apie priežastis slypi prielaida, kad asmuo padarė ar pasakė kažką blogo, neteisingo ir tai reikia paaiškinti.
Kai pradedame uždavinėti tokius klausimus, tarsi užkeliame save ant aukštesnio laiptelio ir nuo šios aukštumos užduodame „nepagrįstą” pašnekovui klausimą. Tokius klausimus vartokite itin atsargiai.
Kai kuriose situacijose šis klausimas yra žalingas
Kai šis klausimas dažnai vartojamas santykiuose, jis tarsi atstumia mylimus žmones. Lino žmona manė, kad užduodamas tokius klausimus jis elgiasi su ja kaip su vaiku, o ne kaip su lygiaverčiu partneriu. Vaikai nekentė, kai turėjo aiškinti jam kiekvieną savo veiksmą. Kolegos manė, kad jis užduoda tokius klausimus, nes laiko juos nekompetentingais specialistais. Nors Linas norėjo suprasti kitus žmones, o ne juos skaudinti, viskas apsisuko priešingai.
Kai kuriose situacijose šis klausimas yra naudingas
Kartais toks klausinėjimas gali būti tinkamas. Pavyzdžiui, tyrėjai ir teisininkai tokius klausimus naudoja apklausdami liudytojus ir kaltinamuosius. Tikslas – priversti asmenį gintis, gauti daugiau informacijos, priversti jį suklysti ir pasakyti ką nors reikalingo. Net ir asmeniniuose santykiuose būna atvejų, kai verta panaudoti šį klausimą, jei konfrontacija būtina norint ką nors pakeisti.
Galima suprasti priežastį ir neužduodant šio klausimo
Yra daugybė galimybių suprasti žmonių žodžių ar veiksmų prasmę:
- „Nesuprantu, kas atsitiko, gal galite paaiškinti?”
- „Padėkite man suprasti, ką turėjote omenyje?”
- „Matau, kad esi nusiminęs, ar galiu kuo nors tau padėti?”
- „Jaučiu, kad tau tai labai svarbu, ar gali man apie tai papasakoti daugiau?”
Šie klausimai ir teiginiai patenkina norą išsiaiškinti, kodėl asmuo kažką padarė ar pasakė, tačiau neverčia jo gintis. Jei norite sustiprinti santykius, šis metodas pasiteisins labiau nei klausimas „Kodėl?”.
IŠVADA
Linas nustojo klausinėti, kodėl kas nors ką nors padarė ar pasakė, ir pradėjo naudoti alternatyvas. Iš pradžių jam buvo sunku, kiekvieną kartą reikėjo galvoti, kaip suformuluoti klausimą. Tačiau laikui bėgant jis išsiugdė šį įgūdį, kuris padėjo jam gerokai pagerinti santykius šeimoje ir darbe.
Parašyti komentarą