Be „meilės kalbų”, yra ir vadinamosios „konfliktų kalbos”. Nuo jų priklauso mūsų požiūris į ginčus, emocinės reakcijos ir tai, kaip plėtojame dialogą ginčo metu. Jei partneriai nežino vienas kito „konfliktų kalbų”, tai gali lemti abipusį nesupratimą, negebėjimą pasiekti kompromiso, emocinį susvetimėjimą ir santykių pablogėjimą.
„Konfliktų kalbos“
REFLEKSINĖ
Kai kurie žmonės mieliau iš pradžių tyliai „suvirškina” ir apmąsto konfliktinę situaciją, o tik paskui pradeda atvirą diskusiją. Paprastai jie yra linkę į savianalizę, todėl, kilus galimam konfliktui, pirmiausia tarsi užsisklendžia savyje, kad patys susitvarkytų su savo mintimis ir jausmais.
Iš šalies gali atrodyti, kad jiems situacija visai nerūpi, tačiau svarbu suprasti, kad jų tyla – ne nesidomėjimo ženklas ir ne bandymas išvengti problemų. Jiems iš tikrųjų reikia laiko viską apgalvoti.
Neseniai britų psichologai įrodė, kad tyla konflikto metu gali atlikti konstruktyvų vaidmenį. Tačiau mokslininkai griežtai nerekomenduoja „bausti” partnerio tylėjimu.
Jei jūsų partneris tyli, neturėtumėte daryti skubotų išvadų ir laikyti tai asmeniniu įžeidimu. Vietoj to būkite kantrūs ir leiskite jam ar jai viską apgalvoti. Be to, pasistenkite sukurti saugią atmosferą atviram dialogui ir pakvieskite partnerį pasidalyti savo mintimis ir patirtimi, kai jis bus pasiruošęs.
KONTROLIUOJAMOJI
Šią taktiką linkę naudoti žmonės paprastai stengiasi nukreipti pokalbį nuo jiems nemalonių temų, pavyzdžiui, juokaudami arba bandydami nusimesti atsakomybę už tai, kas įvyko. Jie bet kokia kaina vengia rimtų diskusijų apie problemą. Įrodyta, kad netinkami juokeliai ar komentarai konflikto metu trukdo siekti kompromiso ir apsunkina konfliktų sprendimą.
Jei suvokiate, kad konfliktinėse situacijose bandote pokalbį nukreipti pašalinėmis temomis, svarbu suprasti, kad tik nuoširdus ir sąžiningas dialogas svarbiausiais klausimais (nepereinant prie nesvarbių) gali padėti išspręsti prieštaravimus, dėl kurių kilo ginčas.
SLOPINAMOJI
Asmuo, kuriam būdingas toks konfliktinio elgesio stilius, ilgą laiką gali slėpti savo rūpesčius po lygiavertiškumo fasadu. Tačiau jo emocinė įtampa palaipsniui didėja ir paprastai anksčiau ar vėliau įvyksta „sprogimas”, kuris gali būti netikėtas abiem konflikto dalyviams.
Remiantis tyrimų duomenimis, bandymas slopinti savo jausmus paprastai būna pasmerktas nesėkmei – neigiamų emocijų slopinimas ilgainiui sukelia tik dar stipresnius nemalonius jausmus! Taigi, jei jūs arba jūsų partneris esate linkę slopinti jausmus, svarbu tai pripažinti ir suprasti, kokia neproduktyvi yra ši strategija.
Taip pat labai svarbu užmegzti atvirą bendravimą ir sukurti „saugią erdvę”, kurioje abu partneriai galėtų reikšti nepasitenkinimą ir dalytis savo išgyvenimais jiems patogiu tempu. Tai leis abiem „nuleisti garą” – išlaisvinti susikaupusias emocijas ir išvengti „sprogimo”.
AGRESYVI
Tokie žmonės mieliau sprendžia konfliktus brutaliu spaudimu. Jie stengiasi perimti iniciatyvą pokalbyje, gali pakelti balsą, jų kūno kalba išreiškia agresiją ir bandymą dominuoti. Jie stengiasi bet kokiomis priemonėmis apginti savo poziciją ir požiūrį.
Jei jūsų poroje konfliktinėse situacijose dažnai pasireiškia tokia dinamika, svarbu sukurti tokią atmosferą, kurioje abu partneriai galėtų vienodai išsakyti savo nuomonę ir tikėtis būti išklausyti. Svarbu, kad abu partneriai išsiugdytų aktyvaus klausymosi įgūdžius ir rastų kompromisinį bendravimo stilių.
Verta skatinti vienas kitą sukurti abipusio pasitikėjimo atmosferą, kurioje bet koks konfliktas gali tapti galimybe rasti kompromisą ir sustiprinti jūsų santykius, o ne tapti kova dėl valdžios.
KOMPROMISINĖ
Svarbu, kad abu konflikto dalyviai norėtų bendradarbiauti, o ne konkuruoti, ir būtų pasiryžę rasti problemos sprendimą.
Žmonės, kuriems būdingas kompromisinis elgesio su konfliktais stilius, yra linkę į tokį požiūrį. Bet kokioje interesų susidūrimo situacijoje jie pirmiausia yra pasiryžę rasti teigiamą išeitį iš susidariusios padėties.
Būtent šis konfliktinio elgesio stilius yra konstruktyviausias. Laikydamiesi jo, partneriai į bet kokį ginčą nežiūri kaip į kovą, kurioje turėtų būti nugalėtojas ir pralaimėtojas. Priešingai, jie supranta, kad atviras nesutarimų aptarimas ir kompromisų ieškojimas padeda plėtoti ir stiprinti santykius.
Parašyti komentarą