Kuo fizinis aktyvumas naudingas mūsų psichikai?

Visi ne kartą esame girdėję, kad fizinis aktyvumas suteikia energijos ir padeda numesti svorio ar išlaikyti puikias kūno linijas. Tai tikra tiesa. Tačiau, fizinis aktyvumas taip pat naudingas ir mūsų psichinei sveikatai bei gerovei. Taip pat, padeda kovoti su nerimu bei depresija. Kuo dar jis naudingas mūsų psichikai? Išsiaiškinkime!

DIDINA PASITIKĖJIMO SAVIMI JAUSMĄ

Kai esame patenkinti savo kūnu, psichologiškai jaučiamės kur kas geriau. Tai padeda išlaikyti motyvaciją sportuoti ir stiprina pasitikėjimą savimi.

DIDINA PASITIKEJIMO SAVIMI JAUSMA

GERINA NUOTAIKĄ

Norite atsipalaiduoti po sunkios dienos? Mankšta – tai itin veiksmingas būdas siekiant pagerinti savo nuotaiką. Beje, jums nereikia ilgai ir įtemptai treniruotis. Net ir neilgos trukmės  fizinis aktyvumas leidžia mūsų organizme išsiskirti hormonams, kurie padeda atsipalaiduoti ir nusiraminti.

DIDINA ENERGIJOS ATSARGAS 

Dar tik vidurdienis, o jūs jau pavargote? Reguliarus fizinis aktyvumas didina ištvermę. Jis gerina audinių aprūpinimą deguonimi ir maistinėmis medžiagomis, taip pat prisideda prie širdies ir kraujagyslių sistemos veiklos palaikymo. Kadangi širdis ir plaučiai dirba efektyviau, jaučiatės stipresni ir turite daugiau energijos.

GERINA MIEGA

GERINA MIEGĄ

Sunkiai užmiegate? Fizinis aktyvumas padeda lengviau užmigti ir skatina gilesnį bei kokybiškesnį miegą. Tai, savo ruožtu, paveikia jūsų nuotaiką – visi žinome, kokie irzlūs ir pikti galime būti, kai nepakankamai miegame (o daugumai žmonių, norint jaustis gerai, reikia miegoti bent 8 valandas).

PADEDA ATSITRAUKTI NUO NEMALONIŲ MINČIŲ

Mankšta ar kitoks fizinis aktyvumas gali padėti atitrūkti nuo įtempto mąstymo tempo, o tai reiškia, kad savo mintis galime nukreipti pozityvesne linkme.

PADEDA ATSITRAUKTI NUO NEMALONIU MINCIU

PADEDA ĮVEIKTI STRESĄ

Daugelis žmonių stresą ir įtampą stresinėse situacijose mažina vartodami alkoholinius gėrimus, žiūrėdami televizorių arba valgydami viską, kas papuola po ranka. Visi šie metodai, galiausiai, pasirodo esą neveiksmingi ir dažnai tik pagilina esamas problemas. Fiziniai pratimai yra daug sveikesnis būdas siekiant įveikti stresą, depresiją ir nerimą.

SKATINA “DŽIAUGSMO HORMONŲ” GAMYBĄ

Mankšta skatina endorfinų, kurie padeda kovoti su depresija ir turi raminamąjį poveikį, gamybą.

Visada sunku žengti pirmą žingsnį ir pradėti mankštintis. Tačiau, jei kenčiate nuo depresijos ar nerimo sutrikimų, tikriausiai esate pasirengę išbandyti bet ką, kas galėtų padėti atsikratyti nemalonių simptomų.

Sportas ir fizinis aktyvumas yra puikus būdas geriau jaustis, pagerinti sveikatą ir džiaugtis savimi. Patartina mankštintis ne mažiau kaip 45 minutes per dieną arba skirti 5 valandas per savaitę mankštai. Prieš pradėdami mankštintis, ypač jei turite sveikatos problemų, turėtumėte pasitarti su gydytoju.


Taip pat skaitykite:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Back to top button