Laiškas pirmagimiui: “Nebijok klysti”


Laiskas pirmagimiui

Kartais taip norime savo vaikams pasakyti, kad juos mylime. Norime jiems papasakoti, apie ką galvojame būdami su jais, dėl ko apgailestaujame ir kuo žavimės. Tačiau ne kiekvieno amžiaus vaikas įvertins ir supras tokį impulsą. Ką daryti? Parašykite laišką, kurį jis vieną dieną perskaitys.

Jessica Johnston, tinklaraštininkė ir keturių vaikų mama, parašė neįtikėtinai jaudinantį laišką savo devynerių metų sūnui. Norėtume juo pasidalyti ir su jumis.

Pirmagimis

“Mano mylimas pirmagimi,

Mane su tavimi sieja ypatingas ryšys. Jis nėra geresnis ar svarbesnis už ryšį su kitais vaikais, jis yra kitoks. Tu buvai mano prabudimo pradžia, pirmas žingsnis pro motinystės vartus. Tavo tapimas tapo mano, kaip motinos, tapimu. Tą dieną, kai tu gimei, atsisveikinau su senuoju gyvenimu ir išskėstomis rankomis bėgau į naująjį.

Vis dar prisimenu, kaip sūpavau tave ant rankų ir apstulbusi žiūrėjau į tavo veidą. Kaip galėčiau suteikti tau, brangiam žmogui, vaikystę, kurios nusipelnei? Vis dar nesuprantu. Kiekvieną dieną padarau ką nors gražaus, bet taip pat darau ir klaidų. Atiduodu visą save tau, ir tai yra vertingiausias pašaukimas.

Noriu, kad žinotum keletą dalykų. Kad ir kur eitum, kad ir kuo taptum, kad ir ką darytum, niekada nenustosiu tavęs mylėti. Tai neįmanoma. Mano širdis priklauso tau amžinai, kad ir kas nutiktų. Tau nereikia siekti mano meilės ar stengtis jos nusipelnyti. Ji priklauso tau besąlygiškai. Tikiuosi, kad puoselėsi mano meilę. Bet net jei to nepadarysi, ji vis tiek bus tvirta kaip akmenyje iškalta statula. Niekas negali to pakeisti.

Rūpinuosi tavimi, bet tai nereiškia, kad visada esu teisi.

Turbūt šimtą kartų neteisingai supratau situaciją. Tikriausiai tūkstantį kartų pasakiau ne tai, ką reikia. Stengiuosi, kaip galiu, bet mano žodžiai nėra galutinė tiesa. Tikiuosi, kad galėsiu perduoti tau savo išmintį, bet taip pat noriu, kad galėtum mąstyti savarankiškai. Atmink svarbiausią dalyką: aš tave myliu, esi to vertas ir turi viską, ko tau reikia. Visa kita yra antraeilis dalykas.

Kartais esu tau per griežta. Pamirštu, koks jaunas esi, ir tikiuosi iš tavęs daugiau, nei turėčiau. Atleisk man už tai, sūnau. Klaidos yra svarbi tavo tapsmo dalis, gali jas daryti. Matau, kad ir tu sau esi per griežtas. Stengiesi laikytis taisyklių, nesivelti į bėdas, būti punktualus ir atlikti visus namų darbus.

Tai gerai, bet noriu, kad žinotum, jog gali klysti. Gali klysti taip dažnai ir tiek, kiek nori. Tavo tėvai niekur nedings.

Kartais į tave projektuoju savo asmenybę. Kai jaudiniesi dėl problemų ar rūpiniesi draugais, tavo akyse matau save. Bet jei tave neteisingai supratau, tai mano, o ne tavo kaltė. Turi būti toks, koks esi viduje. Tegul tavo ugnis dega ryškiai, sūnau. Niekada nebandyk jos įsprausti į rėmus, kuriuos tau uždeda kiti žmonės.

Neužauk per greitai. Ne bėda likti mažam. Būki vaiku tiek ilgai, kiek tik gali. Yra daug laiko būti suaugusiuoju. Neskubink proceso.

Tikiuosi, kad galėsime draugauti amžinai.

Žinoma, esu tavo mama, todėl turiu tave mokyti, vadovauti ir nukreipti. Tačiau norėčiau, kad mūsų draugystė ir abipusė pagarba niekada neišblėstų. Tikiuosi, kad visada eisime ilgai pasivaikščioti ir kalbėsime apie viską, kas džiugina tavo širdį.

Su manimi galėsi kalbėtis apie viską pasaulyje. Nesiimsiu tavęs teisti ar daryti išvadų. Niekada neišduosiu tavo paslapčių. Aš taip be galo tavimi didžiuojuosi, kad niekas pasaulyje to nepakeis. Esu didžiausia tavo gerbėjas. Didžiuojuosi, kai laimi ir kai pralaimi.

Tu esi mano prabudimas, geriausias dalykas, kuris man kada nors nutiko. Kai prisimenu tą dieną, kai pirmą kartą tave apkabinau, suprantu, kad tai buvo visko pradžia. Esu tau už tai labai dėkinga.

Aš tave myliu. Tu ir aš kartais laimėsime, o kartais mums nepavyks. Bet mes viską darysime kartu.

Su meile, mama.”


Taip pat skaitykite:

Išeiti iš AMP versijos