Ne tobula, bet laiminga: kaip neperdegti bandant būti gera mama

Šiandien sunku būti mama, nebandant atitikti aukštų standartų, apie kuriuos visi kalba. Norime viską daryti teisingai, nepakenkti trapiai vaiko psichikai ir sukurti optimalias sąlygas jam harmoningai vystytis. Kaip neperdegti?

Kai ruošiausi tapti mama, daug skaičiau – apie nėštumą, gimdymą, rūpinimąsi kūdikiu, tinkamą auklėjimą… Yra tiek daug nurodymų, kurių reikia laikytis norint išauginti sveiką ir harmoningą asmenybę!

Bet kaip juos visus prisiminti ir pritaikyti praktiškai, neperdegant, nenukenčiant nuo savo perfekcionizmo ir neprarandant savęs sunkiame ir atsakingame darbe – motinystėje? Mano draugė, jau turinti vaiką, pasakė frazę, kuri tada gelbėjo mane nuo nerimo ir vis dar gelbsti: „Svarbiausia nepamiršti išteklių. Laiminga mama – laimingas kūdikis.“

Skamba gerai, pagalvojau. Aš būtent to ir norėjau – mėgautis procesu, o ne be proto aukoti save. Vėliau atradau, kad mano draugės pasaulietinė išmintis atkartoja protingo auklėjimo principą. Tėvystės perfekcionizmas gali būti ne tik nenaudingas, bet net žalingas tiek motinai, tiek vaikui.

Tobula mama

VAIKAI ATEINA Į MŪSŲ GYVENIMĄ, O NE ATVIRKŠČIAI

Šiuolaikinėje visuomenėje įprasta vaiką pastatyti į pasaulio centrą. Kai tik moteris pastoja, ji supranta, kad jos gyvenimas niekada nebus toks, koks buvo. Iš dalies tai tiesa, bet vis tik yra niuansų.

Kūdikio gimimas visiškai nereiškia, kad reikia tapti viena iš tų mamų, kurios stačia galva eina į sauskelnių pasaulį, nustoja savimi rūpintis ir daugiau niekuo nesidomi.

Vaikai yra nepaprastai puikiai prisitaikantys sutvėrimai: jiems to reikia norint išgyventi. Ir vaikas išmoks gyventi aplinkoje į kurią patenka. Jei sukursime jam šiltnamio sąlygas, tada turėsime jas nuolat prižiūrėti. Taip, ir gyvenime tokiam žmogui tada bus sunku.

Jei mes suteikiame pagrindinį komfortą, išteklių vystymuisi ir meilei, radikaliai nekeisdami savo gyvenimo būdo, vaikas harmoningai integruojasi į jį ir priima šią realybę kaip aksiomą.

Kiekvieną dieną stengiuosi išryškinti ypatingą laiką, kai visas mano dėmesys skiriamas kūdikiui – skaitome, žaidžiame, juokiamės ir skiriame vienas kitam nedalomą dėmesį. Bet per dieną turiu dar daug ką nuveikti – namų ruoša, darbai, susitikimai… Žinoma, daug kur keliauju, daug ką darau būnant kartu su kūdikiu, net jei jis mane tik stebi…

Vaikai 1

PAŽANGA PADEDANT MAMOMS

Dabar yra daugybė prietaisų, kurie palengvina jaunos motinos gyvenimą ir leidžia jai tęsti aktyvų gyvenimo būdą nuo pirmųjų mėnesių po gimdymo. Kol dukra žaidžia vaikų gultuose, aš gaminu valgius ir tvarkausi klausydamasi garso knygos. Tada einame apsipirkti ar aplankyti draugus.

Patarimas: jei jūs įrengiate kambarį pagal Montessori sistemą, tada vaikas greitai išmoksta pats žaisti, suteikdamas motinai brangias poilsio minutes.

Šie paprasti triukai ne tik sumažina pogimdyvinės depresijos tikimybę, bet ir suteikia jūsų kūdikiui puikią sensorinę stimuliaciją, kurios taip reikia pirmaisiais gyvenimo metais.

KODĖL VERTA BŪTI PAKANKAMAI GERA MAMA

Mamos pavargsta, jos turi ką veikti ir ne visada gali būti 100% fiziškai ir emociškai su vaiku. Gera žinia ta, kad tai nėra būtina vaiko gerovei. Psichoanalitikas Donaldas Winnicottas sukūrė „pakankamai geros motinos“ koncepciją, kuri jau tapo klasika.

Pagrįstai gera mama rūpinasi vaiku ir patenkina jo poreikius apie 70 proc. Pavyzdžiui, ji ne visada iškart pribėga prie kūdikio, kai jis verkia, bet, pirmiausia, baigia atliekamą darbą, leisdama jam palaukti minutę ar dvi – jei, žinoma, jam niekas negresia.

Ji taip pat kartais daro klaidų besiaiškindama vaiko poreikius, o tai taip pat normalu, netgi būtina. Kai taip nutinka – po truputį, mikro dozėmis, kūdikis suvokia nusivylimą, atranda, kad pasaulis nesisuka aplink jį. Taigi jis pamažu ruošiasi savarankiškam suaugusiųjų gyvenimui.

Ka reiskia buti gera mama

PIRMIAUSIA UŽSIDEDAME KAUKĘ SAU

Tėvystėje galioja taisyklė: pirmiausia užsidėk kaukę sau, paskui – vaikui. Pirmiausia mama turėtų pasirūpinti tuo, kad turėtų išteklių. Tam reikia laiko sau, kai ji patiki kūdikio priežiūrą kam nors ir užsiima tuo, kas ją užpildo.

Pikta ir nelaiminga mama vis tiek negalės duoti daug. O vaikas pajus jos neigiamą būseną ir, greičiausiai, bus kaprizingas. Aš tai gerai jaučiu praktikoje. Kai būnu pervargusi, man nesiseka suteikti pakankamai meilės ir dėmesio dukrai. Pykstu, man sunku jai nusišypsoti, nebėra jėgų žaidimams.

Jei dieną suorganizavau teisingai – radau laiko jogai, meditacijai, tai, ką mėgstu daryti, ar tik kelias minutes palaimingam dykinėjimui, tada sutinku ją su nuoširdžiu džiaugsmu ir noru praleisti laiką kartu.

Šis požiūris reikalauja tam tikrų pastangų ir išlaidų: turite susitarti su savo partneriu dėl pareigų pasidalijimo, jei įmanoma surasti pagalbininkų, gaminti maistą pagal greitus paprastų ir sveikų patiekalų receptus, kompetentingai organizuoti vaiko miegą ir išmokti laiko valdymo principus. Bet man tai yra laimingos motinystės pagrindas.

KĄ SAKO MOKSLAS

Dar viena maža paslaptis: šiuolaikinis mokslas paneigia tiesioginį laimingos vaikystės ir sėkmingos asmenybės ryšį ateityje. Šokiruoja? Tiesiog tai, kokį gyvenimą, galų gale, gyvens mūsų vaikai, priklauso nuo daugelio veiksnių – jų prigimties, įvairių laukiančių įvykių ir susitikimų.

Mokslininkai tai lygina su garsiuoju drugelio reiškiniu, kai jis atlenkia sparnus, sukeldamas nedidelę vibraciją ore. Tai, savo ruožtu, per ilgą priežasties ir pasekmės grandinę, sukelia tornadą kitoje žemės pusėje.

Mūsų auklėjimas yra tas pats sparnų atvartas. Neįmanoma tiksliai pasakyti, kaip ir kokiu mastu mūsų veiksmai paveiks vaiko ateitį. Taip, mes stengiamės jį mylėti besąlygiškai, ir tai yra pagrindinis dalykas. Tačiau neverta siekti tobulumo – stresas nepridės laimės nei mamai, nei kūdikiui.

Vaikus daug stipriau veikia matomas pavyzdys, o ne sakomi žodžiai, todėl mokykite savo vaiką ne perfekcionizmo ir nerimo, bet lengvo požiūrio į gyvenimą ir savistabos.

Mokslas apie mamas


Taip pat skaitykite:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Back to top button