Ką bendro turi nuolat dėl kitų besiaukojantys žmonės? Kas juos jungia ir ar įmanoma ištrūkti iš šio „užburto rato“?
Aukojimasis dėl kitų…
Yra žmonių, kurie gyvena tik dėl kitų, be galo aukodami save, savo laiką, energiją, poreikius ir interesus. Tuo pat metu mainais jie gauna labai mažai arba praktiškai nieko ir toks vienpusiškas, įkyrus rūpinimasis kitais iš šalies atrodo keistas ir net toksiškas. Tačiau iš tikrųjų tokie „pernelyg daug duodantys“ žmonės kažką gauna – galbūt pasitenkinimo, pasididžiavimo ar savigarbos jausmą.
Klinikinė psichologė ir psichiatrė Christine Adams, remdamasi savo 40-ies metų profesine patirtimi, nurodo keletą asmenybės bruožų, kurie labiausiai būdingi tiems, kurie nuolat aukojasi dėl kitų.
Nuolat besiaukojantys dėl kitų: kokie jie?
Nemėgsta jaustis priklausomi nuo kitų
„Per daug duodantys“ patiria stiprų vidinį diskomfortą, kai žmonės nori atsilyginti ir padaryti ką nors dėl jų mainais. Jie jaučia, kad toks abipusis rūpinimasis daro juos priklausomus nuo kitų, signalizuoja apie jų silpnumą ir menkumą.
Nevertina savęs
Aukodami save „per daug duodantieji“ sprendžia savo vidinę problemą, t. y. siekia pakelti savo savivertę. Kai to padaryti nepavyksta arba kai tenka priimti pagalbą mainais, jų savivertė vėl krinta.
Nepakankamai vertina savo norus ir poreikius
Šie žmonės per daug vertina kitus ir per mažai save.
Nepatogiai jaučiasi dėl pripažinimo, pagyrimų ir dėkingumo
Nuolat besiaukojantieji sąmoningai ieško santykių, kuriuose nesulaukia teigiamo grįžtamojo ryšio, kuriuose nėra giriami už tai, ką daro, arba yra tiesiog ignoruojami.
Laisva valia palaiko „mirusius“ santykius
Net kai santykiai baigėsi ir nebėra jokių perspektyvų, šie žmonės yra linkę juos vienašališkai išlaikyti, nieko neprašydami mainais.
Yra linkę į depresiją ir padidėjusį nerimą
Vidinis savęs aukojimo poreikis dažnai pasiekia perfekcionizmo stadiją. Toks žmogus visada nerimauja, kad daro nepakankamai arba jo veiksmai toli gražu nėra idealūs. O jei, kaip jam atrodo, jis padaro ką nors netobulai, pradeda jaustis blogai ir puola į depresiją.
Kaip nustoti būti „pertekliniu davėju“?
- Supraskite, kad per daug duoti kitiems išmokote dar vaikystėje. Ši savybė pradeda nesąmoningai, automatiškai reikštis jumyse, kai atsiduriate tarp žmonių, kuriems, jūsų manymu, kažko reikia.
- Užuot klausę savęs: „Ką galiu duoti šiam žmogui, ką galiu dėl jo padaryti?“, paklauskite savęs: „Ką galiu dėl jo padaryti nepakenkdamas sau?“.
- Išmokite padaryti pauzę prieš atsakydami į asmens pagalbos prašymą. Geras pradinis atsakas yra toks: „Leiskite man pagalvoti apie tai, ko prašote. Savo atsakymą pateiksiu vėliau“.
- Ieškokite profesionalios psichoterapinės pagalbos – tai padės jums jaustis daug geriau.
Parašyti komentarą