„Drugeliai“ pilve, ilgesingas susitikimo laukimas, pokalbiai visą naktį – ar įsimylėjimas visada sukelia tik teigiamas emocijas? Ir kodėl apskritai įsimylime?
Biologai, filosofai, psichologai ir neurologai bandė ir tebebando įvairiais būdais paaiškinti norą įsimylėti. Kai kurios iš teorijų yra tokios: poreikis tęsti rūšį, galingo hormono išsiskyrimas, streso sumažėjimas… Tačiau pagrindinė priežastis – noras patenkinti svarbiausius fizinius ir psichosocialinius poreikius: globos, meilės ir saugumo, pripažinimo, intymaus pasitenkinimo.
Tačiau, kad ir koks ypatingas šis jausmas bebūtų, jis turi ir pliusų, ir minusų. Kokių? Išsiaiškinkime!
ĮSIMYLĖJIMO PLIUSAI
- Laimės hormonai
Laukiant susitikimo ar tiesiog pokalbio su mylimu žmogumi išsiskiria hormonai ir neuromediatoriai. Įsimylėjimas sukelia dopamino ir serotonino antplūdį, kuris suteikia ekstazės, malonaus susijaudinimo, laimės ir energijos pojūtį. Kai kalbama apie fizinį artumą, išsiskiria oksitocinas, kuris skatina suartėjimą ir abipusį pasitikėjimą.
- Gera nuotaika
Kuriame didelius planus, prisimename pamirštus dalykus, labiau džiaugiamės gyvenimu ir jį vertiname, mažiau apsistojame ties neigiamomis mintimis, dažniau pasineriame į svajones ir fantazijas, nuolat šypsomės. Be to, aktyviau bendraujame ir noriau dalijamės patirtimi su draugais ar artimaisiais.
- Priėmimas ir pritarimas
Žmonės, kaip ir daugelis gyvūnų, nori jaustis priimti ir patvirtinti visuomenės ar grupės. Egzistuoja biologinis socialinio ryšio poreikis. Jei kiti mus atstumia, tai gali sukelti psichologinę traumą, kuri gali privesti net prie depresijos.
- Aukšta savivertė
Kai kiti mus mato laimingus, esame linkę greičiau tuo patikėti. Mes nebesijaučiame vieniši, nelaimingi ar nemylimi. Priešingai, jaučiamės pasitikintys savimi ir su viltimi žvelgiame į ateitį.
- Nuolatinis smalsumas
Smegenys turi kurti, išradinėti naujus dalykus ir nuolat tobulėti.
Turėdami naujos patirties, mokydamiesi ir eksperimentuodami skatiname naujų neuroninių jungčių susidarymą smegenyse, ugdome intelektą ir geriname sveikatą.
Įsimylėję tampame daug smalsesni: norime sužinoti viską, ką galime, apie meilės objektą, per pokalbius atidžiai ir dėmesingai klausomės partnerio, norime kartu atrasti ir išbandyti naujus dalykus.
Smalsumo jausmas ir su juo susijęs jausminis jaudulys teikia didelį malonumą, kuris svarbus siekiant visiškos laimės.
ĮSIMYLĖJIMO MINUSAI
- Dažnai filmuose įsimylėjimą lydi dramatiški išgyvenimai. Šie stereotipai taip įsigalėję mūsų kultūroje, kad daugelis yra įsitikinę – įsimylėję žmonės visada šiek tiek emociškai nestabilūs.
- Meilė, kuri siejama su padidėjusiu stresu, gali sukelti adrenalino išsiskyrimą. Tam tikras šio hormono kiekis būtinas susikaupimui ir maloniam laukimo jauduliui. Tačiau, kai jį lydi pernelyg didelis jaudulys, laukimas gali virsti baime.
- Jei esame ypač pažeidžiami dėl psichologinės traumos, neseniai įvykusio išsiskyrimo, žemos savivertės, vienatvės ar sunkių prisiminimų apie ankstesnius santykius, įsimylėjimas gali sukelti stiprų stresą. Taip yra todėl, kad organizmas pradeda gaminti daugiau adrenalino nei laimės hormonų.
- Įsimylėjus neretai atsiranda bemiegės naktys, įkyrios mintys, nerimas ir pavydas. Deja, daugelis žmonių mano, kad šie jausmai įsimylėjimo ir santykių pradžioje yra natūralūs ir normalūs. Jie ir toliau tai išgyvena, kol stresas tampa nepakeliamas, o po to santykiai neretai nutrūksta. Tačiau po kurio laiko naujas įsimylėjimas lemia situacijos pasikartojimą.
- Yra dar viena kategorija žmonių, kurie tikisi, kad įsimylėjimo sukeltas pakilimas tęsis amžinai. Kai jausmai atvėsta, jiems pasidaro nuobodu ir jie praranda susidomėjimą santykiais. Kaip narkomanai, gaudantys dar vieną dozę, jie nuolat ieško “tikrosios meilės”.
IŠVADA
Susižavėjimas ir tikra meilė nėra tas pats. Kai aistra šiek tiek atvės, laikas įvertinti, kiek iš tikrųjų esate suderinami, ir pradėti kurti ilgalaikius santykius.
Noras sutarti, ieškoti kompromisų ir būti nuoširdžiais draugais sukuria tikrą meilę ir intymumą.
Apie tai galima kalbėti tik po ilgų abipusės ištikimybės ir bendrų išbandymų metų, kai du žmonės visiškai pasitiki vienas kitu ir gali būti visiškai sąžiningi. Jie išmoksta priimti savo partnerį, augti ir vystyti sveiką pusiausvyrą tarp savo individualumo ir santykių kūrimo.
Tačiau norint pajusti gyvenimo pilnatvę, jaustis mylimam ir geidžiamam, nebūtina „kabintis“ už kito žmogaus. Nesvarbu, ar esi vienišas, ar esi santykiuose. Kad būtumėte laimingi, tiesiog turite išmokti mylėti save.
