Rūpinimasis savimi – kas tai?

Paklausti, ar rūpinamės savimi, dauguma mūsų atsako: taip, žinoma. Tačiau jei mūsų paklaus, kaip tiksliai, greičiausiai susimąstysime…

Nepainiokite rūpinimosi savimi su savanaudiškumu. Reikia galvoti ne tik apie savo poreikius, bet ir apie tai, kad rūpindamiesi savimi galime skirti daugiau dėmesio ir energijos artimiesiems.

KAS YRA RŪPINIMASIS SAVIMI?

Savęs priežiūra gali būti apibrėžiama kaip bet kokia veikla, kuria sąmoningai investuojame energiją, laiką ir pinigus į savo psichinę, emocinę ir fizinę sveikatą. Teoriškai tai paprasta, tačiau praktikoje dažnai daug ko pasigendame. Norint palaikyti gerą nuotaiką ir sumažinti nerimą, labai svarbu tinkamai rūpintis savimi. Tai taip pat svarbu tam, kad galėtume tinkamai kurti santykius su savimi ir kitais.

Vis tik, turbūt dar svarbiau suprasti, kas nėra rūpinimasis savimi. Jei turime versti save ką nors daryti ir tai mums neteikia malonumo, tai nebegali būti laikoma rūpinimusi savimi. Pasak klinikinės psichologės Agnes Wainman, „rūpinimasis savimi – tai kažkas, kas mus įkrauna, tai neturėtų atimti energijos“.

Gyvenimo pusiausvyra

RŪPINIMASIS SAVIMI – RAKTAS Į GYVENIMO PUSIAUSVYRĄ

Nuo ko pradėti? Štai trys auksinės taisyklės:

– Pradėkite nuo paprasčiausių dalykų – miego, poilsio, malonių pomėgių, apsilankymo pas gydytoją. Laikui bėgant atrasite sau tinkamą ritmą ir išsiaiškinsite, kokia savęs priežiūros forma jums asmeniškai yra tinkamiausia.

– Rūpinimasis savimi yra tik tai, ką planuojame tikslingai, o ne tai, kas vyksta savaime. Tai visada yra mūsų sąmoningas pasirinkimas. Jei ką nors planuojate, įtraukite tai į savo tvarkaraštį, pasakykite apie tai kitiems, kad įtvirtintumėte savo ketinimą. Aktyviai ieškokite galimybių į save nukreipti energiją.

– Svarbiausia – sąmoningumas. Kitaip tariant, jei ko nors nelaikysite rūpinimusi savimi, nesulauksite atitinkamo poveikio. Suvokite, ką darote, kodėl tai darote, kaip dėl to jaučiatės ir koks yra rezultatas.

Tik rūpindamiesi savimi galime skirti pakankamai dėmesio ir energijos savo artimiesiems.

Ka galite padaryti del saves

Ką galite padaryti dėl savęs:

– Surašykite visus dalykus, kurių nemėgstate, kurių nenorite daryti. Pavyzdžiui: netikrinkite el. pašto vėlai vakare ir naktį, neikite į renginius ir vakarėlius, kurie jums nepatinka, neatsakinėkite į telefono skambučius per pietus ir vakarienę.

– Laikykitės sveikos ir subalansuotos mitybos.

– Pakankamai miegokite. Suaugusiam žmogui reikia miegoti 7-8 valandas per parą.

– Fiziniai pratimai. Daugelis žmonių to nežino, bet fizinis aktyvumas naudingas ne tik fizinei, bet ir emocinei sveikatai. Jis didina serotonino kiekį, o tai savo ruožtu gerina nuotaiką ir suteikia energijos. Nepamirškite savęs priežiūros taisyklių, pasirinkite tokią fizinę veiklą, kuri jums patinka.

– Neatidėliokite būtinų profilaktinių patikrinimų ir apsilankymų pas gydytoją.

– Atlikite atsipalaidavimo pratimus ir (arba) medituokite. Tai galite daryti bet kuriuo paros metu.

– Praleiskite pakankamai laiko su artimaisiais.

– Bent kartą per dieną padarykite ką nors, kad atsipalaiduotumėte, nesvarbu, ar tai būtų trumpas pasivaikščiojimas, ar 30 minučių ramybės.

– Kasdien padarykite ką nors malonaus sau: nueikite į kiną, pasigaminkite mėgstamą patiekalą, susitikite su draugais.

– Ieškokite progų pasijuokti.

Sudarykite 15-os dienų savęs priežiūros tvarkaraštį ir palyginkite, kaip jautėtės prieš bei kaip jaučiatės po šio laikotarpio. Ir atminkite, kad, kaip ir su visame kame gyvenime, norint tinkamai rūpintis savimi – reikia įgyti patirties.


Taip pat skaitykite:

Jei radote klaidą, praneškite mums apie tai pažymėdami tekstą ir paspausdami Ctrl+Enter.

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

Prenumeruokite naujienas Google News platformoje

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Back to top button

Pranešimas apie klaidą

Šis tekstas bus išsiųstas mūsų redaktoriams: