Apie ką pagalvojate pirmiausia, kai viskas klostosi ne taip, kaip jums norėtųsi? Jei mintyse save nuraminate ir padrąsinate – sveikiname, išmokote vieną sunkiausių dalykų – parodyti empatiją sau. Tačiau jei pliekiate save menkinančiomis pastabomis, vadinasi, jums dar reikia padirbėti.
Kas yra „užjaučiantis protas“?
Visiems mums reikia gerumo ir užuojautos – ne tik tada, kai atjaučiame kitą žmogų, bet ir tada, kai šias emocijas rodome sau patiems. Tai yra „užjaučiančio proto“ koncepcija, o jos autorius – britų psichologas Paul Gilbert, kuris pastebėjo, kad tradicinės terapijos ne visada duoda norimų rezultatų dirbant su pacientais, kenčiančiais nuo savikritikos, gėdos ir nerimo.
Įkvėptas budistinės psichologijos idėjų, kuriose daug dėmesio skiriama atjautos ir gerumo sau bei kitiems ugdymui, P. Gilbert pradėjo kurti praktinius metodus, skirtus atjautai ugdyti. Taip atsirado „užjaučiantis protas“ – teorija apie būseną, kai galime būti geranoriškesni sau, suprasti savo emocijas ir rasti ramybę net ir sudėtingiausiose gyvenimo situacijose.
Galime priimti savo jausmus ir mintis be vertinimo, palaikyti save streso metu, susidoroti su savikritika ir gėdos jausmu, o tai gerina mūsų emocinę savijautą ir vidinę harmoniją. Iš esmės „užjaučiančio proto“ pagrindas yra empatija sau.
Kaip būti empatiškam sau?
Supraskite, kaip jaučiatės
Jei nervinatės ar nerimaujate, akimirkai sustokite ir paklauskite savęs: „Ką aš dabar jaučiu? Kodėl taip jaučiuosi?“. Savo emocijų pripažinimas bei pažinimas yra pirmas žingsnis į užuojautą sau.
Būkite sau malonūs
Įsivaizduokite, kad jūsų draugas išgyvena kokią nors kitą sunkią akimirką: ar pasakytumėte jam, kad jis yra pats dėl to kaltas? O gal jį palaikytumėte? Tuos pačius padrąsinimo bei gerumo žodžius skirkite ir sau.
Suteikite sau leidimą pailsėti
Kartais tai gali būti geriausia empatijos sau išraiška. Jei jaučiatės išsekęs, suteikite sau laiko ir galimybę atsigauti. Poilsis nėra silpnumo požymis, bet svarbi savęs priežiūros dalis.
Mąstykite pozityviai
Daugelis žmonių klaidingai mano, kad pozityvus mąstymas – tai rožinių akinių nešiojimas: visų problemų neigimas ir ignoravimas, atsisakymas pripažinti sunkumus ir tikėjimas, kad gyvenimas turi tik teigiamų aspektų. Tačiau iš tikrųjų pozityvus mąstymas apima gebėjimą palaikyti bei pralinksminti save sunkiomis akimirkomis.
Darbe:
Neigiamas mąstymas: „Niekada nebaigsiu šio projekto. Man nepavyks.“
Pozityvus mąstymas: „Šis projektas sunkus, bet aš jį įveiksiu, jei nuosekliai dirbsiu ir ieškosiu pagalbos, kai jos prireiks.“
Asmeniniame gyvenime:
Neigiamas mąstymas: „Visi mano santykiai baigiasi nesėkme. Niekada nerasiu tinkamo partnerio.“
Teigiamas mąstymas: „Iš ankstesnių santykių daug ko išmokau. Dabar geriau suprantu, ko man reikia, ir šią patirtį panaudosiu ateityje.“
Pildykite savęs vertinimo dienoraštį
Kiekvieną dieną užsirašykite pasiekimus ir akimirkas, kai parodėte sau gerumą. Neignoruokite net mažiausių pergalių: sėkmingai atliktos užduoties darbe ar paramos sau sudėtingoje situacijoje. Užsirašydami juos, pradėsite pastebėti ir vertinti savo pastangas ir sėkmę, todėl labiau pasitikėsite savimi.
Išvada
Užuojauta sau yra pagrindinis psichikos sveikatos elementas. Ji padeda sumažinti stresą ir nerimą, taip pat didina savigarbą, gerina emocinę savijautą ir ugdo emocinį atsparumą. „Užjaučiančio proto“ ugdymas – tai kelias į vidinę ramybę ir pasitikėjimą savimi.
Parašyti komentarą