Grįžti į straipsnį
Diskusija
Kai pernai įsikėlėme į butą penktame aukšte, labiausiai džiaugiausi balkonu. Rytais ten gerdavau kavą, vasarą laikiau praviras duris, vakarais skaitydavau. Dabar prieš atidarydama langą pirmiausia pasiklausau, ar apačioje nesubraškėjo kaimyno balkono durys. Jis išeina parūkyti, o aš skubu užsidaryti savo namuose. Mūsų butas nėra didelis,…
Skaityti visą straipsnį
Gyvename 5 aukšte, o kaimynas balkone rūko kas valandą. Skundai nepadeda – kol kas nors sureaguoja, cigaretė jau būna surūkyta
1 komentaras
Kai pernai įsikėlėme į butą penktame aukšte, labiausiai džiaugiausi balkonu. Rytais ten gerdavau kavą, vasarą laikiau praviras duris, vakarais skaitydavau. Dabar prieš atidarydama langą pirmiausia pasiklausau, ar apačioje nesubraškėjo kaimyno balkono durys. Jis išeina parūkyti, o aš skubu užsidaryti savo namuose. Mūsų butas nėra didelis,…
Skaityti visą straipsnį
Koks žinomas žiaurus bejėgystės jausmas Kai žmonės paliekami su problematiškais kaimynas vieni. Turi gyventi dūmuose nors nerūkai! Kada pagaliau valdžia ne tik postringaus apie dūmų žąlą sveikatai, apie draudimus, bet ir iš tikrųjų padės žmonėms apsisaugoti nuo tų, kurie galvoja tik apie savo poreikius, kenkiant kitiems! Dvokia visas miegamasis, patalynė… Nes jie tai užsidaro duris į balkoną kai eina rūkyti. O kaip mūms, kaimynams žinoti kada užsidarineti. Žiauriausia, kad valdžia mus nerūkančius palieka tik su pažadu padėti, ir kvailų įstatymu, kad privalo būti nuotrauka, kaip man nufotografuoti jei veiksmas vyksta už žaliuziu?!