Į „Lidl“ Klaipėdoje užėjau kačių kraiko, o išėjimo teko ieškoti: „Tokios funkcijos neturime“

Šiandien į „Lidl“ Klaipėdoje užėjau vieno dalyko – kačių kraiko. Atrodė, paprasčiausias apsipirkimas: pasiimu, susimoku ir einu savo reikalais. Tačiau prie lentynos paaiškėjo, kad imti nėra ko. Kraikas iššluotas. Nusivyliau, bet tuo metu dar tikrai nesiruošiau dėl to piktintis. Pasitaiko, kad prekes išperka. Apsisukau ir patraukiau išėjimo link, nieko nepirkęs. Būtent tada ir prasidėjo ta šios dienos apsilankymo dalis, po kurios į parduotuvę grįžti norisi gerokai mažiau. Prekės neradau, bet tiesiog išeiti nepavyko Bandžiau išeiti pro savitarnos kasų zoną. Juk nieko neturiu, mokėti nėra už ką, prie kasos stoti nereikia. Tačiau prie išėjimo – uždaryti varteliai. Praeiti nepavyko. Čekio neturiu, nes nieko nepirkau. Todėl kreipiausi į darbuotoją: gal galėtų atidaryti ir išleisti? Nesitikėjau jokio ypatingo aptarnavimo. Tik tiek, kad žmogui, kuris nerado reikalingos prekės, būtų leista paprastai išeiti. Atsakymas mane nustebino: „Ne, tokios funkcijos neturime.“ Darbuotoja pasakė eiti per įprastas kasas. Pažiūrėjau ten – dirba viena kasa, prie jos žmonės su vežimėliais. Ir tada kilo labai paprastas klausimas: o kaip man praeiti? Stoti į eilę su tuščiomis rankomis? Prašyti kiekvieno žmogaus pasitraukti? Aiškinti, kad nesiveržiu pirmas susimokėti, tik bandau išeiti iš parduotuvės? „Eikite per kasas“ – bet ten žmonės su vežimėliais Į parduotuvę įėjau be jokių kliūčių. Kodėl išeiti nieko nenusipirkus jau tapo mano problema? Štai kas labiausiai supykdė. Ne išpirktas kraikas ir net ne patys varteliai. O tai, kad, paprašęs pagalbos, gavau kryptį į kitą kliūtį. Ten stovintys žmonės ir jų vežimėliai juk niekur nedingsta vien nuo žodžių „eikite per kasas“. Man nejauku lįsti tarp laukiančių pirkėjų. Jie apsiperka, laukia savo eilės, galbūt jau dėlioja prekes ant juostos. Iš kur jiems žinoti, kodėl aš bandau prasibrauti? Žmogus pamato kažką einant be eilės ir gali pagalvoti, kad tas tiesiog naglas. Vadinasi, turiu dar ir aiškintis nepažįstamiems žmonėms dėl situacijos, kurios pats nesukūriau. O aš tik neradau kačių kraiko. Tokioje situacijoje pasijunti keistai. Stovi tuščiomis rankomis, matai, kur išėjimas, bet paprastai jo pasiekti negali. Vienur uždaryti varteliai, kitur – eilė. Ir dar pats turi sugalvoti, kaip išsisukti, niekam neužkliūti ir nesukelti nepasitenkinimo. Visas tas nepatogumas dėl apsilankymo, kuris turėjo užtrukti vos kelias minutes. Nenoriu pirkti nereikalingo daikto vien tam, kad turėčiau čekį Suprantu, kam parduotuvėse įrengiami varteliai. Suprantu ir tai, kad darbuotoja pati jų nesuprojektavo, nepasirinko parduotuvės išplanavimo ir galbūt iš tiesų neturėjo galimybės jų atidaryti. Nenoriu viso savo nusivylimo suversti vienam dirbančiam žmogui. Tačiau nuo to mano klausimas niekur nedingsta: kaip parduotuvėje numatyta išeiti pirkėjui, kuris nieko neperka? Tokių žmonių juk pasitaiko. Vienas nerado prekės, kitam netiko kaina, trečias tiesiog persigalvojo. Nenoriu pirkti nereikalingo daikto vien tam, kad turėčiau čekį. Nenoriu ir jaustis nepatogiai dėl to, kad šį kartą parduotuvėje nepalikau pinigų. Atėjau su konkrečiu poreikiu, prekės nebuvo, todėl mano apsilankymas turėjo tuo ir pasibaigti. Be papildomo maršruto per kasas, be blaškymosi ir svarstymo, kam dabar trukdysiu, mėgindamas praeiti. Labiausiai nusivyliau tuo, kaip paprastas pagalbos prašymas liko be aiškaus sprendimo. Būtų pakakę parodyti laisvą praėjimą arba padėti prie jo patekti. Kai žmogus klausia, kaip išeiti, jis tikisi konkrečios pagalbos. Pasakymas „per kasas“, kai ten viena dirbanti kasa ir eilė su vežimėliais, mano situacijos neišsprendė. „Lidl“ turiu vieną paprastą klausimą Rašau apie šiandienį apsilankymą vienoje Klaipėdos „Lidl“ parduotuvėje. Negaliu kalbėti už visas parduotuves ar visus jų darbuotojus. Tačiau savo nusivylimo irgi nenoriu nuryti vien todėl, kad kažkam tai gali pasirodyti smulkmena. Kasdien apsiperkant būtent tokios smulkmenos ir parodo, ar apie pirkėją pagalvota iki galo. Parduotuvėje norisi aiškumo: kur rasti prekę, kur sumokėti ir kur išeiti. Jeigu vienas iš šių dalykų stringa, norisi darbuotojo pagalbos. Man atrodo, tai visiškai įprastas lūkestis, nepriklausantis nuo to, ar žmogus paliko prie kasos šimtą eurų, nusipirko vieną pieno pakelį, ar tąkart išvis nieko nerado. Šiandien negavau to, ko atėjau, ir dar turėjau sukti galvą, kaip išeiti. Kraiko nusipirksiu kitur. Tačiau klausimas „Lidl“ lieka labai konkretus: kur turi eiti nieko nenusipirkęs žmogus, jeigu savitarnos vartelių jam atidaryti negalite, o praėjimą pro vienintelę dirbančią kasą užima eilė? Norėtųsi paprasto atsakymo, kuriuo būtų galima pasinaudoti vietoje.

Į „Lidl“ Klaipėdoje užėjau kačių kraiko, o išėjimo teko ieškoti: „Tokios funkcijos neturime“

Komentarai 2

Prisijunkite prie diskusijos atšaukti