Nusipirkome namą 30 kilometrų nuo Vilniaus: dabar prie vakarienės stalo skaičiuojame, kiek kainuoja mūsų „pigesnis gyvenimas“

Vieną vakarą suskaičiavome, kiek iš tikrųjų kainuoja gyvenimas užmiestyje

Prieš kelias savaites vaikai nuėjo miegoti, o mes su vyru likome virtuvėje. Jis išsitraukė kompiuterį, aš – užrašų knygelę. Nusprendėme pagaliau palyginti, kiek išleidžiame dabar ir kiek išleisdavome gyvendami Vilniuje. Norėjome suprasti, ar namas tikrai buvo finansiškai geresnis sprendimas, ar tiesiog apsidžiaugėme mažesne pirkimo kaina.

Suskaičiavome, kad mūsų įprasto mėnesio išlaidos atrodo maždaug taip:

Skaičiai nebuvo tikslus kiekvieno mėnesio atspindys, nes žiemą už šildymą mokame daugiau, vasarą mažiau, o automobiliai ne kiekvieną mėnesį genda. Tačiau tai buvo mūsų pačių apskaičiuotas vidutinis biudžetas, į kurį įtraukėme ir pinigus, kuriuos reguliariai atidedame būsimoms išlaidoms.

Skirtumas siekė apie 615 eurų per mėnesį. Padauginus iš dvylikos mėnesių, gaunasi 7 380 eurų. Žinoma, dalis šios sumos yra kaupiamas rezervas, o ne jau išleisti pinigai, tačiau šeimos biudžete jie vis tiek turi būti numatyti.

Kurį laiką abu tylėjome. Paskui vyras paklausė, ar gailiuosi, kad išsikėlėme. Nežinojau, ką atsakyti. Man patinka mūsų namas, patinka rytais gerti kavą terasoje, patinka, kad vaikai turi savo kambarius ir gali žaisti kieme. Bet kartu pasiilgstu gyvenimo, kai po darbo galėdavau nueiti į parduotuvę pėsčiomis, o vaikams nereikėdavo mūsų prašyti, kad juos kur nors nuvežtume.

Supratome, kad pirkdami namą palyginome tik būsto kainas. Neįvertinome, kiek kainuos kasdienis gyvenimas ir kiek savo laiko atiduosime kelionėms.

Šiandien namo neparduotume, bet antrą kartą sprendimą priimtume kitaip

Po to vakaro pradėjome keisti įpročius. Susitarėme, kad į parduotuvę važiuosime rečiau, bet pirksime visai savaitei. Vaikų būrelius bandome derinti taip, kad nereikėtų kelis kartus per dieną važiuoti tuo pačiu maršrutu. Vyras su darbdaviu susitarė dvi dienas per savaitę dirbti iš namų, o aš pradėjau dažniau planuoti susitikimus taip, kad nereikėtų be reikalo važinėti per visą Vilnių.

Pokyčiai nepadarė mūsų gyvenimo staiga pigiu, tačiau sumažino bereikalingų kelionių skaičių. Svarbiausia, kad nustojome save įtikinėti, jog namas užmiestyje savaime reiškia mažesnes išlaidas. Mes nusipirkome ne tik daugiau kvadratinių metrų ir nuosavą sklypą. Kartu pasirinkome kitokį gyvenimo ritmą, kuris turi savo kainą.

Kartais savaitgalio rytą išeinu į kiemą, pasiimu kavos puodelį ir klausausi, kaip už tvoros ošia medžiai. Tokiomis akimirkomis atrodo, kad viskas buvo verta pastangų. Tačiau pirmadienį, kai reikia anksti keltis, valyti apšalusius automobilio langus ir vežti vaikus į mokyklą, mintys būna kitokios.

Neseniai draugai pasakė, kad ir jie svarsto pirkti namą maždaug 25 kilometrus nuo Vilniaus. Klausė, ar rekomenduotume. Vyras atsakė, kad taip, bet su viena sąlyga – prieš pasirašydami sutartį jie turėtų bent savaitę pabandyti gyventi pagal būsimą maršrutą. Rytais nuvažiuoti iki darbo, vakare grįžti, patikrinti, kur yra mokykla, parduotuvė, gydymo įstaiga ir kiek laiko iš tikrųjų užtrunka kasdieniai reikalai.

Aš pridėjau dar vieną patarimą: prie būsimos paskolos įmokos būtina pridėti ne tik šildymo sąskaitas, bet ir degalus, automobilių priežiūrą, kiemo tvarkymą bei nenumatytus remontus. Tik tada galima sąžiningai palyginti gyvenimą bute ir name.

Mūsų namas tebėra mūsų namai. Mes nesigailime visko, ką jame sukūrėme, tačiau dabar suprantame, kad mažesnė pirkimo kaina nebūtinai reiškia pigesnį gyvenimą.

Anksčiau sakydavome, kad už miesto nusipirkome daugiau laisvės. Dabar žinome, kad dalį tos laisvės kasdien praleidžiame automobilyje. Ir nors savo kiemo nekeistume į bet ką, už jo teikiamą ramybę mokame gerokai daugiau, nei buvome suplanavę.

Ką verta apskaičiuoti prieš perkant namą už miesto?

Šeimos, svarstančios persikelti iš buto į nuosavą namą, dažnai pirmiausia lygina nekilnojamojo turto kainas. Tačiau mažesnė namo kaina dar neparodo, kiek kainuos gyvenimas jame. Prieš priimant sprendimą naudinga įvertinti kelis dalykus.

• Kasdienį nuvažiuojamą atstumą. Apskaičiuokite ne tik kelionę į darbą, bet ir maršrutus iki mokyklos, darželio, parduotuvės bei vaikų būrelių. Įvertinkite ir rytinius bei vakarinius kamščius.
• Antro automobilio poreikį. Jei šeimoje dirba du suaugusieji, o viešasis transportas nepatogus, gali prireikti papildomos transporto priemonės. Tai reiškia ne tik pirkimo kainą, bet ir draudimą, remontą, padangas bei degalus.
• Tikras namo išlaikymo išlaidas. Paprašykite pardavėjo pateikti ankstesnių metų elektros ir šildymo sąskaitas. Pasidomėkite vandens tiekimu, nuotekomis, privažiavimo kelio priežiūra ir kitomis galimomis išlaidomis.
• Finansinį rezervą. Net ir naujesniame name gali sugesti šildymo sistema, prireikti stogo, terasos ar inžinerinių įrenginių priežiūros. Tokiems darbams verta iš anksto kaupti atskirą fondą.
• Laiko kainą. Papildoma valanda kelyje kiekvieną darbo dieną per metus gali virsti šimtais valandų, kurias galėtumėte praleisti su šeima arba skirti poilsiui.

Prieš pirkdami būstą užmiestyje, pabandykite susidaryti bent vienų metų realistišką išlaidų planą. Palyginkite jį su dabartinėmis išlaidomis ir atskirai įvertinkite gyvenimo kokybės privalumus.

Nuosavas namas gali būti puikus pasirinkimas, tačiau tikroji jo kaina paaiškėja ne pas notarą, o tada, kai prasideda kasdienis gyvenimas.

Šią istoriją redakcijai atsiuntė kaipkada.lt skaitytojas. Siekiant apsaugoti privatumą, vardai ir kai kurios detalės gali būti pakeisti.