Parduotuvėje už prekes sumokėjau 63 eurus. Namuose patikrinusi čekį pamačiau prekę, kurios net nepirkau
Į parduotuvę tą vakarą užėjau po darbo. Namuose beveik nebuvo ką valgyti, todėl reikėjo nusipirkti produktų bent kelioms dienoms. Į krepšelį įsidėjau pieno, duonos, kiaušinių, vištienos, daržovių, sviesto, sūrio, šiek tiek vaisių ir kelias smulkmenas buičiai. Nieko ypatingo, įprastas apsipirkimas, kokių per mėnesį būna ne vienas. Prie kasos išgirdau, kad turiu sumokėti 63 eurus ir kelis centus. Suma pasirodė kiek didoka, bet dabar maistas tiek kainuoja, kad jau net nebesistebiu. Pridėjau kortelę, pasiėmiau čekį ir išėjau.
Namuose iškroviau pirkinius, sudėjau produktus į šaldytuvą ir pradėjau ruošti vakarienę. Čekį, kaip visada, buvau įmetusi į rankinę. Paprastai jų net netikrinu, nebent būna kokia nors akcija ir noriu pasižiūrėti, ar tikrai pritaikė nuolaidą. Šįkart prisiminiau, kad sūriui buvo nurodyta mažesnė kaina, todėl nusprendžiau patikrinti.
Atsisėdau virtuvėje, išsitraukiau čekį ir pradėjau skaityti. Pienas, duona, sviestas, kiaušiniai, vištiena – viskas atitiko. Tada mano akys užkliuvo už vienos eilutės. Čekyje buvo įmušta malta kava už 12,99 euro.
Iš pradžių pagalvojau, kad kažką painioju. Gal paėmiau kavos ir pamiršau? Bet kavos tikrai nepirkau. Namuose jos dar turėjau, be to, mes geriame visai kitokią. Dar kartą peržiūrėjau visus maišelius, patikrinau ant stalo likusius pirkinius. Jokios kavos nebuvo.
Iš pradžių net nepatikėjau, kad taip gali nutikti
Paskambinau vyrui, kuris tuo metu dar buvo darbe.
– Klausyk, aš šiandien kavos nepirkau, ar ne? – paklausiau.
– Kokios kavos? Tu sakei, kad važiuoji maisto nusipirkti.
– Tai va, o čekyje yra kava už beveik 13 eurų.
– Gal kasininkė ne tą prekę nuskenavo?
– Nežinau. Bet aš tokios prekės net neturėjau.
Vyras pasiūlė grįžti į parduotuvę ir išsiaiškinti, tačiau buvo jau po septintos vakaro. Po darbo jaučiausi pavargusi, o važiuoti atgal dėl vienos čekio eilutės visai nesinorėjo. Kita vertus, 13 eurų man nėra tokie pinigai, kuriuos galėčiau tiesiog numoti ranka.
Pradėjau galvoti, kaip tai apskritai galėjo nutikti. Prie kasos buvo nemaža eilė, už manęs stovėjo vyras su keliais pirkiniais, prieš mane apsipirkinėjo moteris su pilnu vežimėliu. Savo produktus ant juostos dėjau iš eilės, bet nepamenu, ar tarp mano ir kito pirkėjo prekių tikrai buvo padėtas skirtukas.
Labiausiai erzino tai, kad prie kasos net nepažiūrėjau į ekraną. Kasininkė greitai skenavo prekes, aš tuo metu skubėjau viską susidėti į maišelius. Kai pasakė galutinę sumą, tiesiog sumokėjau. Atrodė, kas čia gali nutikti?
Kitą dieną grįžau su čekiu
Ryte nusprendžiau, kad vis dėlto reikia grįžti į parduotuvę. Pasiėmiau čekį, nuvažiavau ir kreipiausi į informacijos skyrių. Darbuotojai paaiškinau, kad vakar apsipirkau, o namuose pastebėjau čekyje prekę, kurios neturėjau.
– Galbūt tiesiog pamiršote ją pasiimti prie kasos? – paklausė moteris.
– Bet aš jos net nepirkau. Kavos apskritai nebuvau įsidėjusi į krepšelį.
– O gal turite nuotrauką, ką pirkote?
Toks klausimas mane kiek nustebino.
– Ne, neturiu. Aš juk ne fotografuoti produktų važiuoju į parduotuvę.
Darbuotoja paėmė čekį ir paprašė palaukti. Po kelių minučių atėjo kita moteris, kaip supratau, pamainos vadovė. Ji dar kartą išklausė mano pasakojimą ir paklausė, ar prisimenu, prie kurios kasos mokėjau.
Laimei, čekyje buvo nurodytas kasos numeris ir tikslus pirkimo laikas.
– Pabandysime patikrinti, kas ten buvo. Jeigu prekė pateko į jūsų čekį per klaidą, pinigus grąžinsime, – pasakė ji.
Manęs paprašė palikti telefono numerį. Pasakė, kad reikės patikrinti operaciją ir, jeigu pavyks, vaizdo įrašą. Tuo metu niekas negalėjo patvirtinti, ar tai buvo kasos klaida, ar svetima prekė, netyčia atsidūrusi tarp mano pirkinių.
Išvažiavau kiek nusivylusi. Tikėjausi, kad užteks parodyti čekį ir viskas bus išspręsta vietoje. Bet supratau ir kitą pusę – jeigu kiekvienam žmogui, kuris ateina sakydamas, kad kažko nepirko, iškart grąžintų pinigus, atsirastų ir tuo piktnaudžiaujančių.
Paaiškėjo, iš kur čekyje atsirado svetima prekė
Kitą dieną, apie pietus, sulaukiau skambučio iš parduotuvės.
– Laba diena, skambiname dėl jūsų vakar pateikto prašymo. Patikrinome situaciją. Jūs buvote teisi, – pasakė darbuotoja.
Pasirodo, prie kasos įvyko visai paprasta klaida. Kava priklausė už manęs stovėjusiam pirkėjui. Kol aš dėjau savo produktus į maišelius, jis savo prekes jau buvo padėjęs ant juostos, o kavos pakuotė atsidūrė per arti maniškių. Kasininkė ją nuskenavo kartu su mano pirkiniais.
Darbuotoja paaiškino, kad pagal peržiūrėtą įrašą buvo matyti, jog kavos pakuotė liko prie kito pirkėjo daiktų ir jis ją vėliau pasiėmė. Vadinasi, už ją sumokėjau aš, o kavą namo parsinešė visai kitas žmogus.
– Tikriausiai pats pirkėjas net nesuprato, kad už jo kavą sumokėjote jūs, – pasakė moteris.
– Tai jam gerai išėjo, – atsakiau. – O man būtų buvę beveik trylika eurų nuostolio.
Darbuotoja atsiprašė ir pasakė, kad galiu atvykti į parduotuvę susigrąžinti pinigų.
Tą pačią dieną užsukau po darbo. Šįkart viskas užtruko vos kelias minutes. Parodžiau čekį, darbuotoja sutvarkė grąžinimą ir į kortelę buvo inicijuotas 12,99 euro grąžinimas.
Labiausiai nustebino ne pati klaida, o tai, kaip lengva jos nepastebėti
Važiuodama namo galvojau, kiek kartų per pastaruosius metus galėjau permokėti ir to net nesužinoti. Juk apsipirkinėjame kone kasdien. Kartais už 15 eurų, kartais už 30, o kartais ir už 100. Kai vežimėlis pilnas, tikrai sunku mintinai suskaičiuoti, kiek viskas turi kainuoti.
Anksčiau galvodavau, kad čekius tikrina tie, kurie labai kruopščiai skaičiuoja kiekvieną centą. Aš pati dažniausiai žvilgtelėdavau tik į galutinę sumą. Jeigu ji atrodydavo daugmaž normali, čekį tiesiog išmesdavau.
Bet šįkart supratau, kad net ir nedidelio apsipirkimo metu gali nepastebimai prisidėti svetimas pirkinys. Ir nebūtinai kas nors nori apgauti. Užtenka skubėjimo, pilnos kasos juostos ir vienos ne vietoje padėtos prekės.
Vakare papasakojau viską mamai. Ji tik nusijuokė.
– O aš tau kiek kartų sakiau čekius tikrinti? Visada sakydavai, kad neturi laiko.
– Tai dabar jau tikrinsiu, – atsakiau.
– Žinok, man irgi kartą buvo du kartus įmuštas tas pats sviestas. Tik aš dar prie kasos pastebėjau.
Tada pagalvojau, kad tokių atvejų turbūt pasitaiko gerokai dažniau, nei mes įsivaizduojame. Vieni pastebi iš karto, kiti – namuose, o dar kiti apskritai nesužino.
Dabar prie kasos elgiuosi kitaip
Po šio įvykio įpročius šiek tiek pakeičiau. Pirmiausia visada palaukiu, kol prieš mane apsipirkęs žmogus pasiima savo daiktus. Tada ant juostos susidedu savuosius ir būtinai padedu skirtuką tarp savo ir kito pirkėjo prekių.
Kai kasininkė baigia skenuoti, bent trumpai pasižiūriu į galutinę sumą. O čekio nebekišu į rankinės dugną – dažniausiai peržiūriu dar prieš išvažiuodama iš aikštelės.
Aišku, nesėdžiu automobilyje ir neskaičiuoju kiekvieno cento. Bet jeigu pirkau produktų už maždaug 40 eurų, o kasoje išgirstu 60, dabar jau tikrai patikrinu, iš kur atsirado toks skirtumas.
Džiaugiuosi, kad parduotuvė klaidą pripažino ir pinigus grąžino. Niekam neturiu priekaištų – visi esame žmonės, visi kartais suklystame. Tik gaila, kad tam prireikė dviejų papildomų apsilankymų parduotuvėje ir kelių dienų aiškinimosi.
Nuo šiol visada pasiimu čekį, net jeigu perku tik duoną ir pieną. Nes tas vakaras man parodė labai paprastą dalyką: gali būti visiškai tikra, ką įsidėjai į krepšelį, bet tai dar nereiškia, kad už visa kita nesumokėjai.
Ir dar vienas dalykas. Jei namuose nebūčiau prisiminusi tos sūrio akcijos, šiandien net nežinočiau, kad kažkam nupirkau kavos už 12,99 euro.
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?


