Levanda – Viduržemio jūros kalnų šlaitų augalas. Skurdus, akmenuotas, kalkingas dirvožemis, svilinanti saulė ir minimali drėgmė. Pagrindinė sodininko klaida – bandymas „pašvelninti“ situaciją: šis augalas žūsta ne dėl neatsargumo, o dėl perteklinės „globos“.
Tai ir yra pagrindinis levandų auginimo ir priežiūros principas. Tad elgdamiesi su šiuo žaviu augalu taip, kaip su kitomis sodo gėlėmis (tręšdami, nuolat drėkindami), jūs jam tik pakenksite.
Kritinės klaidos (lemiančios žūtį):
- Perlaistymas ir drėgmės perteklius. Šaknys uždūsta ir pūva. Laistyti karščiu reikia tik visiškai išdžiūvus dirvai, drenažas būtinas (skalda, smėlis).
- Pavėsis / pusiau pavėsis. Nežydi, skursta, supūva. Reikalinga visiškai atvira saulė (6–8+ valandos).
- Rūgštus dirvožemis (pH 4). Nepasisavina maisto medžiagų. Mėgsta pelenus prie krūmo kaip kalio šaltinį. Idealu: neutralus ar silpnai šarminis (pH 7,0–8,0), skurdus, laidus orui dirvožemis.
- Netinkamas genėjimas. Negenint krūmas plinka. Gilus sumedėjusių stiebų genėjimas be gyvų pumpurų – žūties rizika. Genėti tik žaliąją ūglių dalį.
Pasitikrinkite: Saulėta? Sausa? Dirva skurdi ir nerūgšti? Neperlaistote? Tuomet levanda gyvens daugelį metų!
