Standartinės agurkų (ir kitų augalų) tręšimo instrukcijos dažniausiai yra bendro pobūdžio. Tačiau kiekvieno sodininko dirvožemis skiriasi, skirtingas ir jo paruošimas. Todėl nors universalios sezoninės rekomendacijos yra naudingos, būtina stebėti, kaip atrodo patys augalai.
Gali nutikti, kad sekdami visomis taisyklėmis šiuo metu tręšiate kaliu, nors iš tikrųjų augalams reikia azoto. Arba matydami byrantžius žiedus, duodate fosforą, bet augalai negali jo įsisavinti dėl netinkamų sąlygų.
Todėl visada pirmiausia stebėkite augalų būklę. Tręšimo grafiką sudarykite ne tik pagal bendras rekomendacijas, bet ir remdamiesi savo pastebėjimais.
Pateikiame glaustą gidą, kaip pagal agurkų išvaizdą nustatyti, kokių elementų jiems stinga, ir ką daryti, kad augalai būtų sveiki ir duotų gausų derlių.
Azoto stygius
Azoto trūkumą rodo tiek lapai, tiek vaisiai. Lapai pradeda geltonuoti, nauji užauga smulkūs. Vaisių formavimosi metu stebėkite agurkus: esant azoto trūkumui, jie auga morkos formos – platūs prie kotelio, siauri gale. Agurkai būna šviesiai žali, ne itin sultingi, o siauras galas gali pageltonuoti.
Sprendimas: Tręškite azotu, bet saikingai, kad neišprovokuotumėte per didelio lapų augimo vaisių sąskaita. Naudokite dilgėlių užpilą arba karbamido tirpalą (30 g/10 l vandens).
Kalio deficitas
Kalio stoka ypač pavojinga derėjimo metu. Būtent šis elementas lemia gausų derlių, stambus ir skanius vaisius. Jo rekomenduojama naudoti vaisių formavimosi laikotarpiu. Ypač jei lapų pakraščiai džiūsta, tarp gyslų atsiranda rudų dėmių, o agurkai tampa kriaušės formos – tai tipiniai kalio stygiaus požymiai.
Sprendimas: Naudokite kalio sulfatą (20 g/10 l vandens).
Fosforo trūkumas
Jei ant lapų atsiranda rudas apvadas, augalai prastai žydi, o užuomazgos byra, gali trūkti fosforo. Problema gali būti ir rūgštus dirvožemis – net jei tręšėte fosforu, rūgščioje terpėje jis prastai įsisavinamas.
Sprendimas: Laistykite pelenų užpilu (1 stiklinė/10 l vandens). Galima naudoti kalio monofosfatą arba amofosą (bet dirvožemį vis tiek reikės kalkinti). Šiuose preparatuose yra lengvai įsisavinamo fosforo. Naudojant juos, papildomų azoto trąšų geriau nevartoti.
Pastaba: Nors fosforo stygius gali sukelti tamsesnę, net violetinę lapų spalvą (ypač apatinėje pusėje) ir lėtesnį augimą, „rudas apvadas” dažniau susijęs su kalio trūkumu.
Kalcio nepakankamumas
Agurkų galų deformacija ir raukšlėjimasis gali rodyti kalcio trūkumą. Paprastai tai pasireiškia ant jaunų lapų ir augimo taškų (kalcis augale nejuda). Jauni lapai deformuojasi (susisuka, raukšlėjasi), gali žūti augimo taškai, lapai „nudega”. Gali pasireikšti ir viršūninis vaisių puvinys (nors tai dažniau susiję su kalcio transportavimo problemomis dėl netolygaus laistymo).
Patys agurkai taip pat deformuojasi, jų galai susiraukšlėja.
Sprendimas: Naudokite pelenus.
Boro stygius
Jei augalai silpnai žydi, užuomazgos byra, agurkai kreivi, nors augimo sąlygos geros, gali trūkti boro. Šio mikroelemento reikia nedaug, bet be jo gausaus derliaus nesulauksite.
Sprendimas: Ištirpinkite 2 g boro rūgšties 10 l vandens (geriau iš pradžių nedideliame kiekyje šilto vandens) ir palaistykite.
Priežiūros klaidos
Jei agurkai užauga smėlio laikrodžio formos, jiems trūksta stabilumo – temperatūros, drėgmės režimo. Tokie deformuoti agurkai dažnai auga rugpjūtį, kai dienos ir nakties temperatūrų skirtumas didelis. Arba kai laistoma retai, bet gausiai.
Jei vaisiai susisuka, tampa kieti ir kartūs, problema – nepakankamas laistymas. Jei negalite laistyti dažniau, mulčiuokite augalus.
