Ar galite įsivaizduoti vaizdą? Visą vasarą su meile auginote svogūnus, kruopščiai nuėmėte derlių, o po mėnesio ar dviejų sandėliavimo patalpoje jaučiamas nemalonus kvapas, o didžioji dalis darbo vaisių tiesiogine prasme virsta puviniu. Skamba pažįstamai? Daugelis žmonių dėl to kaltina drėgną rūsį arba netinkamą temperatūrą. Bet kas, jei pasakyčiau, kad 90 % sodininkų padaro lemtingą klaidą dar gerokai prieš svogūnams patenkant į dėžes? Tikroji priežastis slypi ne rūsyje, o sode.
Laiku nuimamo derliaus menas: pagrindinė svogūnų ilgaamžiškumo paslaptis
Didžiausias gero svogūnų laikymo priešas – skubėjimas arba, atvirkščiai, delsimas. Reikia pagauti tobulą akimirką, tikrąjį „aukso vidurį”. Bet kaip žinoti, kada šis laikas atėjo? Pati gamta mums duoda aiškius signalus.
Neprinokęs svogūnas – tai nuosprendis ilgalaikiam laikymui. Jo kaklelis (vieta, kur laiškis virsta svogūnu) išlieka storas, sultingas ir atviras. Tai iš tikrųjų atviri vartai ligų sukėlėjams, ypač klastingam kaklelio puviniui, kuris gali sunaikinti visą derlių iš vidaus. Net ir tobulai atrodantis svogūnas, nuimtas per anksti, yra pasmerktas žlugti.
Kita vertus, pernokęs svogūnas, kuris ilgai gulėjo žemėje, ypač drėgnu oru, pradeda prarasti viršutinius sausus lukštus, o kartais net leidžia naujas šaknis. Jis „pabunda” ir ruošiasi naujiems daigams, o ne žiemos miegui. Toks derlius taip pat ilgai neišsilaikys.
Idealus derliaus nuėmimo laikas yra tada, kai:
- Laiškiai masiškai pagelto ir nukrito ant žemės
- Svogūnų kaklelis tapo minkštas ir plonas
- Viršutiniai lukštai išdžiūvo ir įgavo veislei būdingą spalvą (auksinę, violetinę, baltą)
Nuo lysvės iki sandėliuko: džiovinimo ir paruošimo taisyklės
Tinkamo laiko pasirinkimas – tik pusė darbo. Antra, ne mažiau svarbi dalis – tinkamas pasiruošimas „žiemos miegui”. Net ir laiku nuimtas derlius gali būti lengvai sugadintas, jei pažeidžiama džiovinimo technologija.
Prisiminkite keletą pagrindinių taisyklių. Pirma, maždaug dvi savaites prieš planuojamą derlių nustokite laistyti. Tai padės svogūnams atsikratyti drėgmės pertekliaus ir geriau sunokti. Antra, atsargiai iškaskite derlių, stengdamiesi nepažeisti dugno ir pačių svogūnų. Geriausia tai daryti šakėmis, o ne kastuvu.
Trečias ir svarbiausias etapas – džiovinimas. Svogūnus reikia džiovinti kartu su laiškiais ir šaknimis, paskleidžiant juos vienu sluoksniu gryname ore po stogeliu arba sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje (pavyzdžiui, palėpėje). Procesas trunka 2–3 savaites, kol kaklelis visiškai išdžiūsta. Ir tik po to galite nupjauti laiškius, palikdami 3–5 cm ilgio „uodegą”. Ši sausa uodega tarnauja kaip patikimas kamštis, apsaugantis svogūną nuo infekcijų.
Taigi, sėkmės paslaptis paprasta: kantrybė ir dėmesys detalėms. Neskubėkite svogūnų iš daržo tiesiai į rūsį gabenti. Suteikite jiems laiko tinkamai sunokti, tinkamai išdžiovinti ir pasiruošti ilgai žiemai. Laikydamiesi šių paprastų patarimų, galėsite džiaugtis savo derliumi iki naujo pavasario, pamiršdami apie erzinančius nuostolius ir sugadintas atsargas.
