Užsitęsę šalčiai ar speigas – kartais pakanka pasikliauti atšiauria žiema, kad pastebėtumėte nepageidaujamų augalų nykimą. Tačiau dažniau natūralios sąlygos nesukelia jokio poveikio, ir invaziniai medžiai klesti dešimtis metų, kol suprantame, kad ekosistemai kažkas negerai. Per šį laiką svetimžemiai augalai palaipsniui užvaldo teritorijas, keisdami dirvožemio savybes ir gali sukelti rimtą ekologinę krizę, kai to mažiausiai tikėsite.
Invazinių medžių, tokių kaip uosialapis klevas ir baltažiedė robinija, invazija skiriasi nuo įprasto miško augimo tuo, kad jie plinta pakankamai greitai ir agresyviai, jog vietinė flora nespėtų prisitaikyti. Tokiose situacijose aplinka gali atrodyti beveik normali, tačiau šių atėjūnų įsigalėjimas padidina vietinių rūšių išstūmimą, o natūralios buveinės kinta greičiau nei turėtų.
Kaip atpažinti invazinių medžius ir jų žalą?
Pirmas užuomina – agresyvus augimas paupiuose ir parkuose. Jei teritorijoje be jokios aiškios priežasties pradeda nykti vietiniai krūmai ar žolės, tai gali reikšti, kad įsivyravo uosialapis klevas (Acer negundo) arba baltažiedė robinija (Robinia pseudoacacia). Kitas įspėjamasis ženklas – būdingas alerginių reakcijų paūmėjimas, kurį pavasarį ir vasarą sukelia uosialapio klevo žiedadulkės. Verta atidžiai stebėti aplinką: baltažiedė robinija, klaidingai vadinama akacija, visiškai keičia dirvožemio cheminę sudėtį ir nustelbia vietines rūšis.
Ar galima kirsti invazinius medžius žiemą?
Jei atliekate miško kirtimus žiemą, tai puikus metas vietinėms rūšims, nes įšalas apsaugo miško paklotę, o „užsikonservavusi“ mediena būna sausesnė ir kokybiškesnė. Tačiau tai nereiškia, kad galite lygiai taip pat elgtis su invaziniais medžiais – kuo daugiau juos kertate žiemą, tuo didesnė rizika, kad pavasarį jie išleis dar daugiau atžalų ir sustabdyti plitimą taps beveik neįmanoma. Be to, jei medis nupjaunamas ne laiku, taip pat rizikuojate prarasti visos ekosistemos kontrolę, nes gyvybingos šaknys plečiasi toliau.
Geri ketinimai – kas lėmė šių rūšių išplitimą?
Šie iš Šiaurės Amerikos kilę medžiai į Lietuvą atkeliavo kaip perspektyvūs ir atsparūs apželdinimo elementai. Prieš tris dešimtmečius vyravo nuomonė, kad uosialapis klevas puikiai tiks miestams – medelynai specialiai augino sodinukus, tikėdamiesi greito rezultato. Kitaip yra šiandien – ilgainiui paaiškėjo, kad suaugusių uosialapių klevų išvaizda yra menkos estetinės vertės, jie trumpaamžiai ir kaip miesto želdiniai visiškai nepasiteisino, tačiau spėjo nevaldomai išplisti pakelėse ir paupiuose.
Naikinti ar palikti po pjovimo?
Paprastas kirtimas yra dažniausia, bet ne vienintelė klaida kovojant su šiais medžiais. Nupjautas baltažiedės robinijos kelmas ar uosialapis klevas gali leisti atžalas iš likusių šaknų, todėl vien mechaninio pašalinimo nepakanka. Remiantis Aplinkos apsaugos departamento aprašu, veiksmingiausia priemonė – prasidėjus vegetacijai gręžti kamienus ir naudoti specialius herbicidų mišinius. Šis procesas gali trukti kelerius metus ir reikalauja nuolatinės stebėsenos, tačiau tik taip užtikrinama, kad chemikalai pasieks šaknis. Bet kokiu atveju, pastebėję invazinių medžių plitimą savo valdose, vadovaukitės ekspertų rekomendacijomis ir imkitės nuoseklios kontrolės.
