Melisą dauginkite šiuo paprastu būdu: nauji daigai greitai prigis ir vešės sode
Ar ir jums būna, kad prie melisos krūmelio sustojate tik nuskinti kelių lapelių arbatai, o galiausiai pastebite: ji jau užėmė gerą lysvės kampą? Vieniems tai atrodo kaip netvarka, kitiems – puiki proga. Iš vieno vešlaus augalo galima turėti kelis naujus, ir tam nereikia nei sėklų pakelių, nei sudėtingų daigyklų ant palangės.
Paprasčiausias būdas – padalyti jau įsitvirtinusį melisos kerą. Tai darbas, kurį patogu atlikti pavasarį, kai augalas pradeda busti, arba ankstyvą rudenį, kai didžiausi vasaros karščiai jau praėję. Melisa šį persikėlimą paprastai pakelia lengvai, nes atskirta dalis jau turi ne tik stiebų, bet ir savo šaknų.
Dažnai gaila kasti sveiką, kvapnų augalą vien tam, kad jį padalytumėte. Tačiau senesni, pernelyg sutankėję kerai ne visada atrodo taip gražiai kaip pirmaisiais metais: viduryje atsiranda plikesnių vietų, stiebai ima virsti, o lapeliai būna smulkesni. Padalijimas melisai tampa ne bausme, o savotišku atjauninimu.
Vienas keras gali tapti keliais stipriais augalais
Prieš imdami kastuvą pasirinkite sveiką, tankų melisos kerą. Geriausia, kai žemė nėra perdžiūvusi: po lietaus arba palaistymo šaknys išsiima lengviau, mažiau jų nutraukiama. Kaskite ne visai prie pat stiebų, o aplink augalą, palikdami šiek tiek atstumo, kad iškeltumėte kuo daugiau šaknyno.
Iškeltą kerą galima atsargiai perskirti rankomis, o jei jis labai tankus – perpjauti švariu kastuvu. Kiekviena nauja dalis turėtų turėti gyvų šaknų ir kelis stipresnius ūglius ar pumpurus. Nebūtina iš vieno augalo išspausti kuo daugiau mažyčių gabalėlių: dvi ar trys tvirtos dalys įsitvirtins greičiau nei daugybė silpnų.
Šis būdas patikimesnis už dauginimą sėklomis, kai tenka laukti sudygimo ir spėlioti, ar daigeliai nebus nustelbti piktžolių. Dalijant gaunate jau užaugusio augalo tęsinį – tokį pat kvapnų, vešlų ir pripratusį prie jūsų sodo sąlygų. Be to, naujos melisos dalys dažniausiai greitai supranta, ką daryti: įleidžia šaknis ir netrukus leidžia šviežius lapus.
Neskubėkite sodinti į bet kurią laisvą vietą
Melisa nėra lepus augalas, tačiau visiškai atsitiktinė vieta jai ne visuomet tinka. Ji mėgsta purią, drėgmę praleidžiančią dirvą ir saulę arba lengvą pusšešėlį. Kaitriausioje, visą dieną kepinančioje vietoje lapai gali greičiau sugrubti, o visiškame pavėsyje augalas ištįsta ir auga ne taip tankiai.
Naujai padalytas dalis sodinkite maždaug tokiame pačiame gylyje, kaip jos augo anksčiau. Žemę aplink šaknis lengvai prispauskite, kad neliktų didelių oro tarpų, ir iškart gausiai palaistykite. Pirmosiomis savaitėmis svarbiausia neleisti žemei visiškai išdžiūti, ypač jei pasitaikė šilta ir vėjuota diena.
Verta iš anksto palikti melisai erdvės. Mažas daigelis atrodo kuklus, todėl norisi jį įsprausti tarp gėlių ar daržovių, tačiau vasarą jis išsiplečia gana plačiai. Tėvams, auginantiems prieskonines žoleles prie terasos, tai dažnai patogu – lapų visada yra po ranka. O tvarkingų lysvių mėgėjams geriau iškart numatyti aiškų kraštą ar atskirą plotą, kad vėliau nereikėtų kovoti su per daug įsismarkavusiu augalu.

Po persodinimo melisai reikia ne lepinimo, o ramybės
Pirmąją savaitę naujas melisos dalis apžiūrėkite dažniau, bet nebandykite jų kasdien „gelbėti“. Jei lapai per karštą dieną kiek nuleidžia galvas, tai dar nereiškia, kad augalas žūsta – persodintos šaknys tiesiog prisitaiko. Palaistykite ryte arba vakare, o dirvos paviršių galite lengvai pridengti plonu komposto, nupjautos žolės ar kito tinkamo mulčio sluoksniu.
Jeigu dalijate didelį kerą su ilgais stiebais, dalį jų galima patrumpinti. Tuomet augalas mažiau energijos skirs lapams išlaikyti ir lengviau atkurs šaknis. Nereikia nukirpti visko iki žemės: palikite kelis sveikus ūglius, kad melisa galėtų tęsti augimą.
Senjorui, kuriam sunkiau dažnai laistyti, melisą verta sodinti ne pačiame atokiausiame daržo gale, o arčiau vandens šaltinio ar namų. Dirbantys žmonės taip pat įvertina vietą, kurią vakare galima pasiekti per minutę – naujai pasodintas augalas neprašo daug, bet pirmomis dienomis nenori būti pamirštas. O šeimai tai paprastas būdas turėti daugiau lapų limonadui, arbatai ar desertams, neišleidžiant nė euro naujiems sodinukams.
Vešlumas džiugina, kol nepradeda valdyti lysvės
Melisa gali dosniai pasisėti, ypač jei jai leidžiama nužydėti ir subrandinti sėklas. Todėl žmogus, džiaugdamasis vienu nauju daigu, po kurio laiko gali aptikti mažų melisų ir ten, kur jų visai neplanavo. Jei norite tvarkos, nužydėjusius žiedynus nukirpkite dar prieš subręstant sėkloms.
Kita vertus, ne kiekvienam sodui reikia sterilaus tikslumo. Prie komposto dėžės, sodo pakraštyje ar natūralesnėje lysvėje melisa gali augti laisviau ir būti naudinga vabzdžiams. Svarbu tik nesodinti jos visai šalia lėčiau augančių, mažiau konkurencingų žolelių, kurioms vešli kaimynė gali užstoti šviesą ir vietą.
Darbuotojų ir augalų pardavėjų patarimai dažnai prasideda nuo raginimo įsigyti naują sodinuką, tačiau ne visada jo reikia. Jei kaimyno ar jūsų pačių sode jau auga sveika melisa, dalijimas yra paprastesnis ir taupesnis sprendimas. Tai ne tik būdas padauginti augalų, bet ir proga atnaujinti seną kerą, kuris per kelerius metus tapo pernelyg tankus.
Melisa yra iš tų sodo augalų, kurie primena paprastą tiesą: kartais, kad kažko būtų daugiau, nereikia pirkti naujo. Užtenka laiku pakelti kastuvą, padalyti vieną stiprų kerą ir duoti jam šiek tiek vandens bei vietos augti. Po kelių savaičių ten, kur vakar buvo vienas augalas, jau žaliuos keli maži pažadai būsimai arbatai.
Komentarai
Parašyti komentarą
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?



Būkite pirmi ir pradėkite diskusiją.