Nuskynę pomidorų lapus neskubėkite jų išmesti – vasarą darže jie gali praversti dar kartą

Ilgai nuskintus pomidorų lapus tiesiog nešiau į komposto krūvą, kol pastebėjau, kiek daug žalios masės susidaro per vieną genėjimą. Pašalinus apatinius, žemę liečiančius ar pernelyg tankiai augančius lapus, kibiras prisipildo stebėtinai greitai. Dažniausiai tuo viskas ir baigiasi: lapai išmetami, o daržo lysvėms perkamos atskiros priemonės.

Tačiau sveikus pomidorų lapus galima panaudoti dar kartą – iš jų paruošti užpilą augalams purkšti. Pomidorų lapai turi savitą, stiprų kvapą ir natūralių junginių, dėl kurių toks užpilas tradiciškai naudojamas kaip pagalbinė priemonė nuo kai kurių minkštakūnių kenkėjų. Tai nėra stebuklingas skystis, išsprendžiantis visas daržo problemas, bet vasarą, kai ant jaunų ūglių pasirodo amarų, jis gali praversti.

Svarbiausia čia nebandyti sunaudoti bet kokių lapų. Į kibirą turi keliauti tik sveika, švari žaluma, o ligų dėmėmis nusėti, pajuodę ar pūvantys lapai tokiam užpilui netinka. Taupymas darže prasmingas tik tada, kai kartu su juo neplatinamos ligos.

Po genėjimo lieka ne šiukšlės, o naudinga žaliava

Pomidorai vasarą greitai sutankėja, todėl jų apačioje ima trūkti oro, lapai liečiasi su drėgna žeme, o vaisius pasiekia mažiau šviesos. Dėl to dalis apatinių lapų palaipsniui pašalinama. Čia svarbus saikas: pomidorui lapai reikalingi, todėl nederėtų vienu kartu jo smarkiai apnuoginti vien tam, kad prisirinktume žaliavos.

Nuskinti sveiki lapai paprastai atrodo pernelyg menkaverčiai, kad būtų saugomi. Vis dėlto juose yra medžiagų, dėl kurių žaluma turi aitrų kvapą ir nėra patraukli daugeliui gyvūnų. Užpylus lapus vandeniu, gaunamas ne trąšų koncentratas, o augalinis purškalas, galintis padėti tuomet, kai kenkėjų dar nėra labai daug.

Tai svarbus skirtumas. Pomidorų lapų užpilas nepakeičia reguliaraus laistymo, dirvos maitinimo ar rimtų apsaugos priemonių, kai augalai jau stipriai apnikti. Jis labiausiai tinka ankstyvoje stadijoje: pastebėjus pirmąsias amarų kolonijas, lipnius lapus ar smulkius kenkėjus ant jaunų ūglių.

Vieną vakarą – lapai, kitą rytą – pilnas purkštuvas

Dažna situacija darže atrodo taip: vakare genimi pomidorai, o šalia lysvės pamačius kibirą lapų kyla noras juos tuoj pat išmesti. Tuo pat metu ant pupelių, agurkų ar kitų augalų viršūnių jau būriuojasi amarai. Užuot išnešus sveikus pomidorų lapus, dalį jų galima susmulkinti ir užpilti vandeniu.

Patogiausia pasirinkti atskirą, maistui nenaudojamą indą. Lapų nereikia stipriai suspausti – pakanka pripildyti jais dalį kibiro, užpilti vandeniu ir palikti pastovėti per naktį. Vėliau skystis kruopščiai perkošiamas, kad lapų gabalėliai neužkimštų purkštuvo.

Prieš purškiant visą augalą užpilą geriausia išbandyti ant kelių lapų. Jei po paros jie atrodo normaliai, galima apipurkšti kenkėjų apniktas vietas, ypač apatines lapų puses. Purškiama vakare arba apsiniaukusią, bet nelietingą dieną – ne kaitriausioje saulėje ir ne prieš pat liūtį.

Natūrali priemonė dar nereiškia visiškai nekaltos

Žodis „natūralus“ darže kartais klaidina. Pomidorų lapai nėra maistas, todėl jų užpilo nereikėtų ragauti, laikyti gėrimams skirtuose buteliuose ar palikti vaikams bei gyvūnams pasiekiamoje vietoje. Ruošiant ir purškiant pravartu mūvėti pirštines, o baigus darbą nusiplauti rankas bei naudojamus įrankius.

Atsargumo reikia ir purškiant valgomus augalus. Skysčio nereikėtų pilti ant derliui paruoštų vaisių, uogų ar lapinių daržovių, kurios netrukus keliaus į lėkštę. Jei užpilas naudojamas šalia valgomo derliaus, daržoves prieš vartojimą būtina kruopščiai nuplauti, o pačią priemonę geriau nukreipti tik ten, kur iš tiesų matomi kenkėjai.

Ypač svarbu nenaudoti lapų nuo sergančių pomidorų. Jei ant jų yra neaiškių rudų dėmių, pūvinio, pelėsio ar kitų ligos požymių, mirkymas problemos nepanaikins. Tokia žaluma neturėtų keliauti nei į purkštuvą, nei būti nešiojama po visą daržą – ją reikia tvarkyti atskirai, kad ligos sukėlėjai nebūtų išplatinti.

Kada užpilo neužtenka ir reikia ieškoti tikrosios priežasties

Vienas kitas amaras dar nėra nelaimė, tačiau stipriai susisukę ūgliai ir ištisos vabzdžių kolonijos rodo, kad vien augalinio užpilo gali nepakakti. Tokiu atveju pirmiausia verta pašalinti labiausiai pažeistas augalo dalis, kenkėjus nuplauti vandens srove ir kelias dienas stebėti, ar jie negrįžta. Purškimas veikia geriau, kai atliekamas tiksliai ir pakartojamas pagal poreikį, o ne tada, kai skysčiu profilaktiškai apliejamas visas daržas.

Šeimai, auginančiai kelias lysves, toks būdas gali padėti išvengti nereikalingų pirkinių ir sunaudoti tai, kas jau yra po ranka. Vyresni sodininkai augalinius užpilus dažnai vertina dėl paprastumo, tačiau jiems gali būti nepatogu nešioti sunkius kibirus ar valyti užsikimšusį purkštuvą. Todėl geriau ruošti mažesnį kiekį ir skystį perkošti ypač atidžiai.

Turint didesnį šiltnamį ar stipriai išplitus kenkėjams, vien naminio tirpalo galimybės ribotos. Tuomet reikia įvertinti, ar augalai nėra pertręšti, per tankiai susodinti, nusilpę dėl netolygaus laistymo ar nuolat puolami skruzdėlių globojamų amarų. Jei pažeidimai didėja, protingiau rinktis konkrečiam augalui ir kenkėjui skirtą registruotą priemonę bei tiksliai laikytis jos naudojimo instrukcijos.

Pomidorų lapai vertingi ne todėl, kad gali pakeisti visas daržo priežiūros priemones. Jų nauda paprastesnė: sveika žaluma, kuri vakar atrodė kaip atliekos, šiandien gali tapti laiku panaudota pagalba. Geras sodininkas ne tik augina derlių – jis pirmiausia pastebi, ką darže jau turi ir ko visai nebūtina skubėti išmesti.