Piktžoles darže daugelis vis dar vertina kaip priešą. Aš į jas žiūriu kitaip. Per daugelį metų pastebėjau, kad tinkamai panaudotos jos gali tapti viena pigiausių ir naudingiausių trąšų agurkams. Agurkai yra labai „alkani“ augalai: jiems reikia drėgmės, šilumos, azoto, kalio ir gyvos dirvos. O būtent piktžolės, jeigu naudojamos protingai, gali padėti visa tai suteikti.
Svarbiausia suprasti vieną dalyką: piktžolės neturi keliauti į lysvę bet kaip. Jei jas naudosime ne laiku arba netinkamai paruošime, galime prisidauginti sėklų, ligų ar net susilpninti augalus. Tačiau laikantis kelių paprastų taisyklių, piktžolės tampa tikru agurkų augimo varikliu.
Kada piktžoles galima naudoti agurkų tręšimui
Geriausias laikas piktžoles naudoti agurkams – nuo tada, kai augalai jau prigiję ir pradeda aktyviai augti. Paprastai tai būna praėjus maždaug 10–14 dienų po pasodinimo į šiltnamį ar lauką. Jaunų, ką tik pasodintų daigų stipriu piktžolių raugu geriau nelaistyti, nes jų šaknys dar jautrios.
Pirmąjį piktžolių antpilą agurkams dažniausiai duodu tada, kai matau, kad augalas jau leidžia naujus lapus. Tai ženklas, kad šaknys dirba. Vėliau tokią trąšą galima naudoti kas 10–14 dienų, ypač iki gausaus žydėjimo ir pirmųjų vaisių mezgimo pradžios.
Labai svarbu rinktis jaunas piktžoles, kol jos dar nesubrandino sėklų. Man labiausiai patinka dilgėlės, garšvos, kiaulpienių lapai, balandos, žliūgės. Dilgėlės ypač vertingos, nes jose daug azoto ir mikroelementų, kurie padeda agurkams auginti stiprią lapiją. Tačiau nenaudoju piktžolių su subrendusiomis sėklomis, ligotų augalų ar tokių, kurios buvo purkštos chemikalais.
Kaip paruošti piktžolių trąšas agurkams
Paprasčiausias būdas – raugintas piktžolių antpilas. Į plastikinį kibirą ar statinę pridedu susmulkintų piktžolių maždaug iki pusės arba dviejų trečdalių indo. Tada užpilu vandeniu, palikdama šiek tiek vietos, nes rūgstant skystis putoja. Indą pridengiu, bet neuždarau sandariai.
Raugas paprastai subręsta per 7–10 dienų, priklausomai nuo oro temperatūros. Šiltu oru jis paruošiamas greičiau. Kad procesas vyktų tolygiau, kas kelias dienas pamaišau. Kvapas nebūna malonus, bet darže tai man visada buvo ženklas, kad trąša „dirba“.
Prieš laistant agurkus, šį raugą būtina skiesti. Aš dažniausiai pilu maždaug 1 litrą raugo į 10 litrų vandens. Agurkus laistau tik prie šaknų, ne ant lapų. Geriausia tai daryti vakare arba apniukusią dieną, kai žemė jau drėgna. Ant sausos dirvos tokios trąšos nepilu – pirmiausia palaistau paprastu vandeniu.
Kuo piktžolės naudingos agurkams
Piktžolių trąša pirmiausia aprūpina agurkus azotu, kuris būtinas stipriems lapams ir ūgliams. Stipri lapija agurkams labai svarbi, nes ji maitina visą augalą ir padeda formuotis vaisiams. Tačiau nauda tuo nesibaigia.
Raugintose piktžolėse yra ir kalio, kalcio, magnio bei įvairių mikroelementų. Tokia trąša veikia švelniau nei daugelis mineralinių trąšų, todėl tinkamai atskiesta mažiau rizikuoja „nudeginti“ šaknis. Be to, ji skatina dirvos mikroorganizmų veiklą, o gyva dirva agurkams yra vienas svarbiausių gero derliaus pagrindų.
Dar vienas būdas naudoti piktžoles – mulčiuoti agurkų lysvę. Jaunas, be sėklų piktžoles galima plonu sluoksniu patiesti aplink augalus, paliekant tarpą prie stiebo. Toks mulčias saugo drėgmę, mažina temperatūros svyravimus ir palaipsniui pūdamas maitina dirvą. Agurkai labai mėgsta pastovią drėgmę, todėl mulčias jiems ypač naudingas karštomis vasaros dienomis.
Vis dėlto piktžolių trąšų nereikėtų naudoti be saiko. Jei agurkai labai vešliai augina lapus, bet mažai žydi, vadinasi, azoto jau per daug. Tada piktžolių raugą kuriam laikui nutraukiu ir daugiau dėmesio skiriu kalio turinčioms trąšoms, pavyzdžiui, pelenų antpilui.
Piktžolės darže gali būti ne problema, o išteklius. Tereikia jas surinkti laiku, nepadauginti ir naudoti kaip natūralią pagalbą agurkams. Mano patirtis rodo, kad toks paprastas būdas padeda augalams greičiau sustiprėti, ilgiau derėti ir duoti daugiau traškių, sveikų agurkų.
