Rudenį šliužai dingsta iš akių, bet problema niekur nedingsta: dabar galima smarkiai sumažinti jų armiją pavasariui

Rudenį darže pagaliau pasidaro ramiau. Salotos nebeapgraužtos per vieną naktį, po kiekvienu vazonu nebesėdi keli gleivėti šliužai, o išėjimas į kiemą po lietaus nebeprimena kliūčių ruožo. Lengva pagalvoti, kad problema baigėsi kartu su vasara. Tačiau būtent dabar galima padaryti daugiau nei pavasarį, kai nauja šliužų karta jau bus išsibarsčiusi po visą sklypą.

Ispaninių šliužų gyvenimo ciklas trunka maždaug metus. Rudenį dauguma suaugusių individų, padėję kiaušinėlius, palaipsniui žūsta, tačiau jų palikta kita karta gali sėkmingai sulaukti pavasario. Vienas suaugęs šliužas per sezoną gali padėti šimtus kiaušinėlių, todėl keli vasaros pabaigoje nepastebėti kenkėjai kitais metais gali tapti gerokai didesne problema.

Didžiausia klaida rudenį – nusiraminti vien todėl, kad suaugusių šliužų matome mažiau. Jų kiaušinėliai jau gali būti paslėpti ten, kur žiemą išsilaikys pakankamai šilta ir drėgna: po lapais, žemės grumstais, komposto krūvoje, prie šiltnamio, po lentomis ar įvairiose šiukšlių ir statybinių medžiagų ertmėse.

Todėl dabar verta ne tiek gaudyti kiekvieną likusį suaugusį šliužą, kiek sunaikinti vietas, kuriose ruošiasi žiemoti kita jų karta.

Pirmiausia pažiūrėkite po tuo, ką visą vasarą palikote ramybėje

Šliužams nereikia sudėtingos žiemavietės. Jiems pakanka drėgnos, nuo šalčio apsaugotos vietos. Todėl rudenį didžiausi jų „viešbučiai“ dažnai būna visai šalia mūsų: storas nukritusių lapų sluoksnis, nupjautų augalų krūva, senos lentos, apversti kibirai, plėvelės kraštai, vazonai, tankios piktžolės ar net ilgai nejudinta komposto krūva.

Būtent nuo tokių vietų ir verta pradėti tvarkymą.

Augalų liekanas geriau surinkti, o ne palikti storu šlapiu sluoksniu šalia lysvių. Jeigu kompostuojate, svarbu, kad kompostas būtų tvarkomas, o ne tiesiog virstų nuolat drėgna krūva. Šaltas, nejudinamas kompostas šliužams gali tapti labai patogia slėptuve.

Šaltinyje rekomenduojamas vadinamasis karštas kompostavimas, kai pakankamai didelėje ir tinkamai sudėtoje komposto krūvoje temperatūra pakyla iki maždaug 60 °C. Tokios sąlygos nepalankios šliužų kiaušinėliams. Tačiau tam neužtenka tiesiog sumesti atliekų į kampą – reikia pakankamo kiekio medžiagos, tinkamo drėgmės balanso ir periodinio permaišymo.

Jeigu tokio kompostavimo nepraktikuojate, įtartinas augalines atliekas saugiau pašalinti iš tos sklypo dalies, kurioje auga daržovės.

Rudeninis dirvos purenimas gali sugadinti jų planą peržiemoti

Kitas paprastas būdas – paviršinis dirvos purenimas.

Šliužų kiaušinėliai dažnai slepiami kelių centimetrų gylyje, po grumstais ar augalų liekanomis. Jei rudenį tokią žemę lengvai supurensite, dalis kiaušinėlių gali atsidurti arčiau paviršiaus, kur juos veikia šalnos, sausėjimas ir paukščiai.

Svarbu neperlenkti lazdos. Čia kalbama ne apie gilų viso daržo perkasimą, o maždaug 3–5 centimetrų paviršiaus supurenimą. Ypač verta pereiti lysvių kraštus, vietas aplink šiltnamį, kompostą, takelius ir zonas, kur vasarą dažniausiai matydavote šliužus.

Geriausias momentas – sausesnė diena prieš laikotarpį, kai jau pasitaiko naktinių šalnų. Tada iš savo slėptuvių pajudinti kiaušinėliai gauna gerokai mažiau galimybių saugiai peržiemoti.

Po poros savaičių tas pačias vietas galima lengvai supurenti dar kartą. Šliužai kiaušinėlių nededa vienu metu, todėl vienas praėjimas nebūtinai atidengs visas sankaupas.

Beje, jų kiaušinėlius atpažinti nėra labai sunku. Dažniausiai tai nedideli balkšvi ar permatomi apvalūs rutuliukai, sudėti grupėmis drėgnoje, apsaugotoje vietoje. Jei tokią sankaupą randate po lenta, vazono kraštu ar žemės grumstu, palikti jos iki pavasario tikrai neverta.

Šliužai sode

Masalai gali padėti, tačiau čia svarbu negriebti pirmo pakelio

Jeigu šliužų sklype vasarą buvo labai daug, vien tvarkymosi gali neužtekti. Šaltinyje siūlomi ir masalai, kurių veiklioji medžiaga yra geležies fosfatas. Juos suėdę šliužai nustoja maitintis ir po tam tikro laiko žūsta.

Tokie preparatai paprastai vertinami kaip tinkamesnė alternatyva daliai kitų šliužų naikinimo priemonių, tačiau tai vis tiek yra priemonė, kurią reikia naudoti tiksliai pagal konkretaus gaminio etiketę. Nereikėtų berti „dėl visa ko“ dvigubai daugiau arba išbarstyti po visą sklypą.

Šaltinyje taip pat atkreipiamas dėmesys į papildomas preparatų sudedamąsias dalis. Net jei pagrindinė veiklioji medžiaga yra ta pati, skirtingų gamintojų produktų sudėtis gali skirtis, todėl verta perskaityti ne tik didelį užrašą priekyje, bet ir smulkesnę sudėtį bei naudojimo apribojimus.

Ruduo tokioms priemonėms gali būti naudingas todėl, kad dalis suaugusių šliužų dar aktyvūs, o iš anksčiau padėtų kiaušinėlių jau gali būti išsiritę jaunikliai. Tačiau kai temperatūra smarkiai krenta ir šliužai tampa neaktyvūs, vien granulių barstymas problemos neišspręs.

Rudenį verta ruošti ne tik kovą, bet ir apsaugą pavasariui

Dar vienas protingas žingsnis – nelaukti balandžio ar gegužės, kol pamatysite pirmuosius nugraužtus daigus.

Jau rudenį galima sutvarkyti lysvių kraštus ir numatyti fizinius barjerus. Šaltinyje minimos vario juostos ir specialūs krašteliai aplink lysves. Tokios priemonės nėra absoliuti garantija, tačiau kartu su kitais metodais gali apsunkinti šliužų patekimą prie jaunų augalų.

Svarbiausia, kad barjeras būtų vientisas. Vienas tarpas prie lentos ar kampo gali sugadinti visą idėją, nes šliužui nereikia daug vietos pralįsti.

Galima pasitelkti ir natūralius jų priešus. Varlės, rupūžės, kai kurie paukščiai ir ežiai minta šliužais ar jų jaunikliais, todėl visiškai steriliai „iššvarintas“ sodas ne visada yra geriausias sprendimas. Nuošalesniame kampe galima palikti nedidelę šakų ar lapų slėptuvę laukiniams gyvūnams – tik geriau ją įrengti atokiau nuo daržo, o ne prie pat salotų lysvės, kur kartu įsikurs ir patys šliužai.

Čia svarbiausia ne vienas stebuklingas triukas, o kelių priemonių derinys: pašalinti drėgnas slėptuves prie lysvių, supurenti paviršių, sunaikinti rastas kiaušinėlių sankaupas, sutvarkyti kompostą ir pasiruošti apsaugą kitam sezonui.

Pavasarį bus per vėlu sakyti „iš kur jų tiek atsirado“

Šliužų problema apgaulinga tuo, kad rudenį ji tarytum išnyksta pati. Atšąla, daržai ištuštėja, gleivėtų kenkėjų matome mažiau ir atrodo, kad gamta viską sutvarkė.

Tačiau po lapų sluoksniu ar komposto krašte tuo metu gali gulėti kita pavasario problema.

Todėl jeigu šią vasarą po lietaus šliužus nuo lysvių rinkote saujomis, dabar yra geras metas ne atsikvėpti, o padaryti paskutinį rimtą darbą. Kuo mažiau kiaušinėlių ir jauniklių saugiai peržiemos, tuo mažiau jų pasirodys tada, kai pavasarį pasodinsite pirmąsias salotas, kopūstus ar braškes.

Ir tai kur kas malonesnė strategija nei gegužę kiekvieną vakarą vaikščioti po sodą su žibintuvėliu ir stebėtis, kaip per vieną naktį kažkas vėl suvalgė pusę lysvės.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!