Rudenį sode atsirado kurmiarausių ir apgraužtų augalų? Česnakų kvapo neužteks – štai ką verta padaryti prieš žiemą

Nuėmus derlių, sodo rūpesčiai nesibaigia. Vieną rytą vejoje iškyla šviežių kurmiarausių, kitą kartą prie jaunos obels pastebima landa ar apgraužtas kamienas. Prieš ieškant priemonės visiems nepageidaujamiems svečiams išvaikyti, pirmiausia reikia suprasti, kas iš tiesų lankosi sklype. Kurmis, pelė ir pelėnas pridaro skirtingos žalos, todėl ir apsauga turi būti skirtinga.

Spalio pabaigoje, kai daržas jau beveik tuščias, tokie pėdsakai ypač gerai matomi. Kurmiarausis šalia žieminių česnakų lysvės iš karto kelia įtarimą, kad kažkas kėsinasi į būsimą derlių. Tačiau kurmis česnakų neėda. O jauną vaismedį žiemą gali apgraužti gyvūnas, kurio rudenį nė nepastebėjote.

Todėl prieš šalčius naudingiau apžiūrėti vaismedžių kamienus, pašalinti maisto likučius ir pasirūpinti apsaugomis, nei visą sodą prismaigstyti kvapnių skudurėlių.

Kurmis šaknų neėda, bet jo tuneliais gali pasinaudoti graužikai

Kurmių racioną sudaro sliekai, vabzdžių lervos ir kiti dirvoje gyvenantys bestuburiai. Jie neieško nei bulvių, nei tulpių svogūnėlių, nei obelų šaknų. Vis dėlto rausdami gali išjudinti nedidelius augalus, pakelti velėną ar palikti tuštumų prie šaknų.

Jeigu augalas apgraužtas, svogūnėlis dingęs ar prie pat žemės pažeista medelio žievė, vien kurmiarausių kaltinti nereikėtų. Taip gali darbuotis pelėnai ir kiti graužikai. Jie kartais naudojasi ir jau išraustais kurmių tuneliais, todėl viename sklype galima aptikti abiejų gyvūnų veiklos pėdsakų.

Kurmių buvimą dažniausiai išduoda išstumtos žemės kauburėliai ir pakilę dirvos ruoželiai. Pelėnų veiklą gali rodyti žolėje išminti siauri takeliai, nedidelės landos ir graužimo žymės. Pavasarį jų takeliai neretai išryškėja nutirpus sniegui.

Pamačius kelis naujus kurmiarausius taip pat neverta iš karto manyti, kad sode apsigyveno visa kurmių šeimyna. Kurmiai gyvena daugiausia pavieniui, o nemažai matomų kauburėlių gali būti vieno gyvūno darbas. Jie aktyvūs visus metus – ruduo nebūtinai reiškia, kad kurmis ką tik atsikraustė.

Ar česnakas iš tiesų išvarys kurmius ir peles?

Česnako skiltelės urveliuose, kavos tirščiai, plaukai ar stipriai kvepiantys augalai – seniai tarp sodininkų keliaujantys patarimai. Juos lengva išbandyti, nereikia specialios įrangos, todėl po vieno sėkmingai pasibaigusio sezono priemonė gali įgyti patikimos reputaciją.

Tačiau stiprus kvapas dar nereiškia patikimos apsaugos. Česnakų ir kitų atbaidyti turinčių augalų veiksmingumas apsaugant želdinius nuo kurmių bei pelėnų tyrimais nėra patikimai įrodytas. Jei po bandymo kurmiarausių sumažėjo, vien iš to negalima spręsti, kad suveikė būtent česnakas.

Dėl to prie jaunos obelaitės padėtas česnakų ryšulėlis neturėtų pakeisti kamieno apsaugos. Ypač jei sode graužimo žymių buvo ir ankstesnėmis žiemomis.

Į urvus jokiu būdu nereikėtų pilti benzino, dyzelino, žibalo, baliklio ar kitų buitinių chemikalų. Tokie eksperimentai teršia dirvą ir gali pakenkti augalams bei kitiems gyvūnams. Taip pat nėra prasmės į tunelius kišti stiklo šukių ar kitų aštrių daiktų – vėliau toje pačioje vietoje dirbsite patys.

Prieš žiemą daugiausia dėmesio skirkite jaunų vaismedžių kamienams

Didžiausias nemalonumas dažnai paaiškėja tik pavasarį: jaunas medelis atrodo gyvas, tačiau jo kamienas prie žemės apgraužtas. Jei žievė pažeista aplink visą kamieną, medis gali stipriai nusilpti ar žūti. Todėl apsaugas geriau uždėti rudenį, kol dar patogu prieiti prie žemės.

Nuo smulkių graužikų tinka smulkių akučių metalinio tinklo cilindras. Renkantis svarbu žiūrėti ne vien į apsaugos aukštį, bet ir į akučių dydį – stambus tinklas mažo graužiko nesulaikys. Tinklas neturi spausti žievės, o apačioje neturėtų likti lengvai pralendamo tarpo. Įrengiant jį reikia saugoti paviršines medelio šaknis.

Apsauga turi būti pakankamai aukšta ir atsižvelgiant į galimą sniego dangą. Žiemą supustytas sniegas gali suteikti graužikams priėjimą prie aukščiau esančios neapsaugotos kamieno dalies. Po didesnio snygio verta apeiti sodą ir patikrinti, kaip atrodo medeliai.

Prie pat kamieno nepalikite storos žolės, šiaudų ar lapų sankaupos. Mulčias naudingas, tačiau jo nereikia supilti prie žievės. Tanki danga suteikia graužikams priedangą, todėl aplink jaunus vaismedžius verta palaikyti atviresnį plotą.

Eglišakės gali būti papildoma priemonė, bet jos neturėtų būti laikomos tokia pat patikima smulkių graužikų apsauga kaip tinkamai įrengtas tinklas.

Ką sutvarkyti darže, o ką daryti su kurmiarausiais?

Pirmiausia surinkite po vaismedžiais likusius obuolius ir iš lysvių pašalinkite nebesunaudojamas daržoves. Patikrinkite, ar prie šiltnamio neliko sėklų maišelių, paukščių lesalo ar atvirai laikomų pašarų. Sodo namelyje tokius produktus geriau laikyti sandariuose, graužimui atspariuose induose.

Viso sklypo iššluoti iki plikos žemės nereikia. Lapų ir augalų liekanų galima palikti tam skirtose vietose, tačiau verta atskirti natūralesnį sodo kampą nuo jaunų medelių kamienų ir derliaus laikymo vietų. Būtent ten švara ir aiškiai matomi pėdsakai padės greičiau pastebėti problemą.

Jeigu kurmis judina tik veją, dažnai pakanka sutvarkyti jo paliktą paviršių: surinkti žemės perteklių, išlyginti kauburėlius ir užpildyti įdubimus. Pavienis kurmiarausis nėra priežastis pradėti naikinti dirvos gyvūnus, kuriais kurmis minta.

Po veja klojamas tinklas nuo kurmių yra iš anksto planuojama priemonė, tinkamesnė įrengiant naują veją. Jis trukdo kurmiui išstumti žemę į paviršių, tačiau savaime neišvaro jo iš viso sklypo ir neatstoja vaismedžių apsaugos nuo graužikų.

Prieš žiemą verta pradėti nuo paprastų darbų: pakelti prie medelio sukritusius lapus, apžiūrėti žievę ir patikrinti apsaugos apačią. Šie keliolika minučių trunkantys patikrinimai sodui gali būti naudingesni už dar vieną tariamai stebuklingą mišinį.