Sode dar žalia, bet obelims pavojus čia pat: viena žiemos diena gali suskaldyti kamieną

Rudenį sode dažniausiai žiūrime po kojomis: renkame nukritusius obuolius, grėbiame lapus, tvarkome lysves. Vaismedžių kamienai tuo metu lieka nepastebėti. Jie atrodo tvirti, tad sunku įsivaizduoti, kad žiemą žievę gali pažeisti net saulė. Būtent todėl senuose soduose neretai matyti baltai nudažyti kamienai. Tai ne puošmena ir ne vien iš kartos į kartą perduotas įprotis.

Kamienų balinimas padeda sumažinti žievės įkaitimą saulėtomis žiemos dienomis. Šį rudenį į sodą verta išeiti dar prieš šalčius: apžiūrėti medžius, įvertinti senus pažeidimus ir pasiruošti darbui, kurį daugelis prisimena tik pamatę įtrūkusią žievę.

Kodėl medžiui pavojinga saulė vidury žiemos?

Įsivaizduokite giedrą sausio dieną. Saulė šviečia į tamsų obels kamieną, jo paviršius įšyla, o vakare temperatūra staigiai krinta. Tokie svyravimai gali pažeisti žievę ir sukelti įtrūkimų. Didžiausia rizika kyla tai kamieno pusei, kuri gauna daugiausia žiemos saulės. Ypač jautrūs jauni vaismedžiai, kurių žievė dar plona, tačiau panašių pažeidimų pasitaiko ir senesniems medžiams.

Balta spalva atspindi daugiau saulės šviesos, todėl kamienas dieną taip stipriai neįšyla. Tai paprastas būdas sušvelninti temperatūros svyravimus. Jei žievė vis dėlto įtrūksta, atsiranda žaizda, per kurią medį lengviau gali pažeisti ligos. Įtrūkimas per vieną sezoną nebūtinai pražudys obelį ar kriaušę, tačiau jo geriau išvengti, negu vėliau stebėti, kaip medis gydo vis didėjančią žaizdą.

Kada balinti kamienus – ar jau rugsėjį?

Rugsėjis yra tinkamas metas apžiūrėti vaismedžius ir pasiruošti, tačiau skubėti balinti kiekvieną kamieną dabar nebūtina. Didžiausia tokios apsaugos nauda pasijunta žiemą, kai saulėtomis dienomis ir šaltomis naktimis temperatūra smarkiai svyruoja. Balinimui rinkitės sausą dieną vėlyvą rudenį, kol dar nėra šalčio. Svarbu, kad sausa būtų ir pati žievė – ant drėgno kamieno danga laikysis prasčiau.

Pirmiausia apžiūrėkite, ar ant kamieno nėra atšokusios, negyvos žievės, senų žaizdų ar kitų aiškiai matomų pažeidimų. Dirbkite atsargiai, kad nepažeistumėte sveikos žievės. Baltą dangą tepkite nuo kamieno apačios iki pirmųjų pagrindinių šakų; jei reikia, galima padengti ir storesnių šakų pagrindus. Jeigu per žiemą lietus ir sniegas dalį dangos nuplaus, verta patikrinti, ar kamienas tebėra pakankamai baltas.

Kokį mišinį naudoti, kad medžiui nepakenktumėte?

Tradicinis pasirinkimas yra gesintų kalkių ir vandens mišinys, dažnai vadinamas kalkių pienu. Taip pat parduodami jau paruošti preparatai, skirti būtent vaismedžių kamienams balinti. Jei šį darbą atliksite pirmą kartą, paruoštas produktas gali būti patogesnis: ant pakuotės rasite naudojimo ir skiedimo nurodymus.

Internete galima rasti receptų, kuriuose į mišinį siūloma pilti klijų, muilo, vario junginių ar kitų priedų. Tokiais patarimais aklai nesivadovaukite – svarbiausia, kad danga būtų tinkama gyvam medžiui. Kamienams netinka atsitiktiniai statybiniai dažai vien todėl, kad jie balti. Balinant reikia pasirūpinti ir savimi: dirbant su kalkėmis verta mūvėti pirštines ir saugoti akis.

Ar balti kamienai apsaugos ir nuo kiškių?

Čia sodininkai kartais tikisi per daug. Pagrindinis balinimo tikslas yra sumažinti žievės įkaitimą ir įtrūkimų riziką. Vien balta danga nėra patikima apsauga nuo kiškių ar kitų gyvūnų, kurie žiemą gali apgraužti jaunus vaismedžius. Jei jūsų sode tai kartojasi, kamienus apsaugokite tam skirtu tinkleliu ar kita fizine užtvara. Apsaugą pritvirtinkite taip, kad ji nespaustų kamieno ir nepažeistų žievės.

Taigi rudenį verta atlikti du atskirus darbus: apžiūrėti, kuriems medžiams reikia apsaugos nuo žiemos saulės, ir prisiminti, kuriuos pernai bandė pasiekti gyvūnai. Kol sodas dar žalias, šie rūpesčiai atrodo tolimi. Tačiau atėjus pirmai saulėtai žiemos dienai kamieną apsaugoti gali būti jau pavėluota.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!