Sode susikaupė lapų kalnai: kada juos verta kompostuoti, mulčiuoti ar išvežti

Rudenį užtenka vienos vėjuotos nakties, kad tvarkingas kiemas virstų lapų jūra. Neskubėkite visko kimšti į maišus: sveikus lapus verta kompostuoti arba naudoti kaip mulčią, o ligų pažeistus ir kenkėjų apniktus geriau išvežti su žaliosiomis atliekomis.

Paprasta taisyklė tokia: jei lapas buvo sveikas, jis gali grįžti į dirvą. Jei ant jo matyti dėmės, pelėsis, gausu kenkėjų požymių ar medis sirgo visą sezoną, toks „paveldas“ po krūmais ir komposte gali sugrįžti kitą pavasarį.

Sveiki lapai – ne šiukšlė, o nemokama medžiaga dirvai

Nugrėbti lapai atrodo kaip bereikalingas darbas, tačiau juose sukaupta dalis medžiagų, kurias medis per sezoną pasiėmė iš dirvos. Komposte jie pamažu virsta puria organine mase, gerinančia žemės struktūrą ir padedančia jai išlaikyti drėgmę.

Vien lapų krūva irgi suyra, tik lėčiau. Kad procesas neprimintų daugiamečio laukimo, lapus verta maišyti su žalia, drėgnesne medžiaga: nupjauta žole, daržovių lupenomis, augalų liekanomis. Sausi lapai komposte yra vadinamoji „rudoji“ dalis, kuriai reikia drėgmės ir oro.

Kada lapais galima mulčiuoti

Sveikais, sausais lapais galima pridengti lysves, gėlynus, krūmus ir medžių pomedžius. Jie saugo dirvą nuo staigių temperatūros pokyčių, mažina drėgmės išgaravimą ir neleidžia taip greitai želti piktžolėms. Tai ypač patogu ten, kur rudenį jau nebeplanuojama ravėti ar sodinti.

Tačiau storas, susigulėjęs lapų sluoksnis gali tapti beveik nepralaidžiu kilimu. Ant vejos jis uždengia žolę, sulaiko drėgmę ir sudaro palankias sąlygas pūti. Todėl nuo vejos lapus geriau surinkti, o į lysves berti ne vientisu šlapiu sluoksniu, bet papurenti ar susmulkinti vejapjove.

Mulčiuojant svarbu neapkrauti augalo stiebo ar medžio kamieno. Palikite aplink juos nedidelį tarpą – taip mažiau drėgmės laikysis prie žievės, o graužikams bus sunkiau įsikurti jaukioje lapų „antklodėje“.

Sode susikaupė lapų kalnai: kada juos verta kompostuoti, mulčiuoti ar išvežtiNuotrauka: Pixabay / Hans

Ar visus lapus galima dėti į kompostą?

Ne. Jei vaismedžių lapai buvo smarkiai dėmėti, susisukę, apnikti kenkėjų, o po krūmais matyti pelėsio ar ligų požymių, saugiausia jų nenaudoti nei mulčiui, nei paprastam namų kompostui. Vėsiame ir lėtai bręstančiame komposte ligų sukėlėjai gali išlikti, o pavasarį problema grįš ten, kur mažiausiai jos laukiate.

Atsargiau elkitės ir su itin stambiais, kietais lapais. Juos verta susmulkinti, kitaip jie sulips į tankų sluoksnį ir irs labai lėtai. Riešutmedžio lapus taip pat geriau kompostuoti atskirai ir neberti šviežių prie jautresnių augalų, nes jų sudėtyje esančios medžiagos gali slopinti kai kurių kultūrų augimą.

• Kompostuokite sveikus lapus, sumaišytus su žole ir kitomis sodo bei virtuvės augalinėmis atliekomis.
• Mulčiuokite sveikais, geriausia susmulkintais lapais lysves, krūmus ir medžių pomedžius.
• Palikite vejoje tik ploną sluoksnį arba pervažiuokite jį vejapjove, kad lapai neuždusintų žolės.
• Išvežkite ligotus, smarkiai kenkėjų pažeistus, supelijusius lapus ir užkrėstas augalų liekanas.

Kada išvežimas yra geresnis sprendimas

Ne kiekvienas kiemas turi vietos kompostinei, o mažame sklype keli dideli medžiai per savaitę gali „pagaminti“ daugiau lapų, nei spėjate panaudoti. Tokiu atveju žaliosios atliekos nėra pralaimėjimas ar tinginystė – tai tvarkingas sprendimas, ypač jei lapai šlapi, ligoti arba jų tiek daug, kad užverstų visas lysves.

Neverta lapų deginti. Dūmai teršia orą, nemaloniai kvepia kaimynams, o kartu prarandama medžiaga, kuri galėtų būti perdirbta į kompostą. Surinkti lapai gali keliauti į savivaldybės numatytą žaliųjų atliekų surinkimo vietą ar būti atiduoti pagal vietos tvarką.

Geriausias sprendimas dažniausiai nėra vienas maišas visiems lapams. Sveikus panaudokite ten, kur jie saugos ir maitins dirvą, o įtartinus bei perteklinius išvežkite – tuomet pavasarį sode liks ne ligų židiniai, o tvarkinga, gyva žemė.