Vokiečiai rudenį apriša vaismedžius žaliomis juostomis: gudrybė, kuri pavasarį gali išgelbėti visą derlių

Rudenį, kai sode jau nuskinti obuoliai, o medžių lapai pradeda kristi, daugelis lietuvių apie vaismedžių priežiūrą beveik pamiršta. Atrodo, kad didžiausi darbai baigti ir iki pavasario nieko daryti nebereikia. Tačiau Vokietijos sodininkai būtent šiuo metu ant obelų, kriaušių ir slyvų kamienų pradeda vynioti keistas žalias juostas. Iš pirmo žvilgsnio jos primena paprastą lipnią juostelę, tačiau jų paskirtis kur kas svarbesnė. Tai specialios kenkėjų gaudyklės, kurios gali padėti apsaugoti vaismedžius nuo pavasarį lapus ir pumpurus graužiančių vikšrų. Ir šią gudrybę nesunkiai galima pritaikyti Lietuvos soduose.

Įdomiausia tai, kad tokia apsauga naudojama tada, kai medžiai jau ruošiasi žiemai, o kenkėjų beveik nematyti. Daugelis sodininkų pradeda kovoti su vabzdžiais tik pavasarį, kai pastebi apgraužtus lapus, pažeistus žiedpumpurius ar medžių lajose ropojančius vikšrus. Tačiau tuo metu dalis žalos jau būna padaryta.

Vokiečių naudojamas metodas leidžia veikti gerokai anksčiau – dar prieš tai, kai kenkėjai padeda kiaušinėlius, iš kurių kitą pavasarį išsirita alkani vikšrai. Tam nereikia purkšti viso medžio chemikalais ar naudoti sudėtingos įrangos. Užtenka tinkamai pritvirtinti specialią lipnią juostą ir nepamiršti jos reguliariai patikrinti.

Kodėl būtent rudenį? Viskas prasideda nuo vieno mažo vabzdžio

Pagrindinis šios gudrybės taikinys – mažasis žiemsprindis. Tai Lietuvoje taip pat aptinkamas drugys, kurio vikšrai pavasarį minta medžių pumpurais ir jaunais lapais. Kai šių kenkėjų prisiveisia daug, jie gali gerokai apgraužti vaismedžių lapiją ir pažeisti besiformuojančius žiedus.

Tačiau mažasis žiemsprindis turi vieną neįprastą savybę, kuria ir naudojasi sodininkai. Šio drugio patinai gali skraidyti, o patelės turi tik menkas sparnų užuomazgas ir skraidyti negali. Todėl rudenį, atėjus šaltesniems orams, jos iš dirvos paviršiaus ropoja medžių kamienais į lajas, kur poruojasi ir deda kiaušinėlius.

Būtent ši kelionė kamienu ir tampa silpnąja kenkėjo vieta. Jeigu pakeliui patelė susiduria su lipnia kliūtimi, ji negali pasiekti aukščiau esančių šakų ir ten padėti kiaušinėlių.

Pavasarį iš žiemojusių kiaušinėlių išsirita vikšrai, kurie pradeda maitintis jaunais pumpurais ir lapais. Todėl rudenį uždėta lipni juosta gali sumažinti kitų metų kenkėjų gausą ir apsaugoti dalį būsimo derliaus.

Svarbu suprasti, kad rudenį ši gaudyklė skirta ne patiems vikšrams gaudyti, kaip kartais klaidingai aiškinama internete. Ji pirmiausia sulaiko neskraidančias suaugusias drugių pateles, kol šios dar nepadėjo kiaušinėlių.

Paprasta žalia juosta neveiks – reikia vienos svarbios detalės

Pamačius tokią apsaugą Vokietijos soduose gali pasirodyti, kad užtenka kamieną apsukti paprasta žalia izoliacine ar pakavimo juosta. Tačiau taip nėra. Naudojamos specialios sodininkystei skirtos lipnios gaudyklės, dažnai vadinamos klijų žiedais arba lipniaisiais vaismedžių diržais.

Jos padengtos lipnia medžiaga, kuri neleidžia vabzdžiams perlipti per apsauginį ruožą. Žalia spalva pasirinkta ne vien dėl išvaizdos. Vokietijos sodininkystės specialistai rekomenduoja žalsvas gaudykles, nes ryškiai geltona spalva gali labiau privilioti kitus vabzdžius, tarp jų ir naudingus sodui.

Lietuvoje panašių priemonių galima ieškoti sodo prekių parduotuvėse pagal pavadinimus „lipni juosta vaismedžiams“, „klijų žiedas medžiams“ ar „lipnus diržas nuo kenkėjų“. Svarbiausia rinktis produktą, kuris skirtas būtent medžių kamienams ir naudojimui lauke.

Juostą paprastai rekomenduojama tvirtinti maždaug 40–60 centimetrų aukštyje nuo žemės, žemiau pirmųjų stambių šakų. Ji turi apjuosti visą kamieną ir gerai priglusti prie žievės. Jeigu tarp medžio ir juostos liks tarpas, kenkėjai gali paprasčiausiai pralįsti po ja.

Ypač atidžiai reikia dirbti su senomis obelimis, kurių žievė giliai suskilinėjusi. Tokiose vietose gali likti mažų plyšių, todėl būtina vadovautis pasirinktos gaudyklės naudojimo instrukcija. Nereikėtų stipriai veržti kamieno viela ar savavališkai tepti žievės buitiniais klijais, nes tai gali pažeisti medį.

Jeigu vaismedis pritvirtintas prie atraminio kuolo, apsaugą kartais reikia įrengti ir ant jo. Priešingu atveju kenkėjai gali užropoti kuolu ir pasiekti medžio šakas aplenkdami lipnią juostą.

Kada Lietuvoje uždėti juostas ir kodėl negalima jų pamiršti?

Vokietijos sodininkystės specialistai dažniausiai rekomenduoja lipnias juostas tvirtinti rugsėjo pabaigoje arba spalio pradžioje, kol neprasidėjo aktyvus žiemsprindžių patelių ropojimas. Tikslus laikas priklauso nuo orų, nes šių vabzdžių aktyvumas susijęs su rudens atšalimu.

Lietuvoje taip pat verta orientuotis į rudens pradžią ir nelaukti stiprių šalnų. Jeigu spalio pradžioje juostų dar neuždėjote, tai nereiškia, kad viskas prarasta. Svarbiausia jas pritvirtinti prieš prasidedant intensyviam kenkėjų judėjimui medžių kamienais.

Tačiau vien uždėti apsaugą neužtenka. Per rudenį ir žiemą prie lipnaus paviršiaus gali prikibti nukritusių lapų, žievės gabalėlių ar kitų šiukšlių. Kartais tokie nešvarumai suformuoja savotišką tiltelį, kuriuo vabzdžiai gali perlipti juostą.

Todėl gaudykles verta reguliariai apžiūrėti, ypač po stipraus vėjo ar lietaus. Jeigu lipnus paviršius užsiteršė arba prarado savo savybes, juostą reikia sutvarkyti arba pakeisti pagal gamintojo nurodymus.

Kitas svarbus momentas – apsaugos nuėmimas. Jos nereikėtų palikti ant medžio visiems metams, nes lipnus paviršius gali gaudyti ir naudingus vabzdžius. Paprastai juostos naudojamos nuo rudens iki žiemos pabaigos ar ankstyvo pavasario. Kai kurių žiemsprindžių rūšių aktyvumas gali tęstis ilgiau, todėl konkretų nuėmimo laiką geriausia rinktis pagal orus ir naudojamos priemonės instrukciją.

Taip pat būtina pasirūpinti, kad juosta neįaugtų į medžio žievę ir nevaržytų augančio kamieno.

Ar verta taip apsaugoti visas obelis, kriaušes ir slyvas?

Nors šis metodas paprastas, nereikėtų skubėti apvynioti visų sodo medžių. Lipnios gaudyklės veikia neatsirinkdamos vabzdžių, todėl prie jų gali prilipti ir naudingi sodo gyventojai. Dėl to specialistai pataria jas naudoti pirmiausia ten, kur žiemsprindžių vikšrai ankstesniais metais pridarė pastebimos žalos.

Pavyzdžiui, jeigu pavasarį jūsų obels lapai buvo smarkiai apgraužti, o tarp jaunų lapelių matėte žalius, sprindžiuodami judančius vikšrus, rudenį verta pagalvoti apie tokią apsaugą. Žinoma, vien pagal apgraužtus lapus negalima tiksliai nustatyti kenkėjo, todėl prireikus verta pasitarti su augalų apsaugos specialistu.

Svarbu žinoti ir tai, kad lipnios juostos neišsprendžia visų vaismedžių problemų. Jos neapsaugo nuo obelinių vaisėdžių, kurių vikšrai graužia obuolius, ir nesustabdo visų skraidančių kenkėjų. Šių vabzdžių gyvenimo ciklas kitoks, todėl reikalingos kitos apsaugos priemonės.

Tačiau kovojant su žiemsprindžiais tinkamai naudojama juosta gali būti naudinga prevencijos priemonė. Ypač tuomet, kai nenorite be reikalo purkšti vaismedžių ir ieškote paprastesnių sodo priežiūros sprendimų.

Taigi jeigu šį rudenį Vokietijoje ar kaimyno sode pamatysite žalia juosta apvyniotą obelį, žinosite, kad tai greičiausiai ne puošmena. Sodininkas iš anksto ruošiasi pavasariui ir bando sustabdyti kenkėjus dar prieš jiems padedant kiaušinėlius. Kartais būtent rudenį atliktas nedidelis darbas padeda kitą pavasarį išvengti gerokai didesnių rūpesčių.