Kasmet rugpjūčio pradžioje tarp sodininkų įsiplieskia diskusijos – pjauti ar nepjauti braškių lapus po derliaus. Vieni prisiekia, kad tai būtina procedūra norint išvengti ligų, kiti tvirtina, kad tai – augalų žalojimas be reikalo. Kalbėjomės su augalininkystės specialistais ir patyrusiais braškių augintojais, siekdami išsiaiškinti, kada ši agrotechninė priemonė tikrai naudinga.
Mokslininkai paaiškina procesus
Specialistė, braškių augintoja Edita, paaiškina, kad lapų pjovimas turi ir mokslinį pagrindą, ir praktinę naudą, tačiau ne visais atvejais.
„Po intensyvaus derliaus formavimo braškių lapai būna nualinti, ant jų kaupiasi patogenai. Ypač palankiomis ligoms sąlygomis – kai liepa ir rugpjūtis būna drėgni ir šilti – ant senų lapų intensyviai dauginasi grybinės infekcijos sukėlėjai”, – aiškina Edita.
Pasak jos, lapų pjovimas iš tikrųjų gali sumažinti ligų plitimą, tačiau tik tuomet, kai jis atliekamas tinkamu laiku ir tinkamu būdu. „Tai ne universalus sprendimas visoms situacijoms. Reikia įvertinti konkrečias sąlygas, augalų būklę, veislės ypatumus”, – pabrėžia ji.
Ekonominis aspektas verčia susimąstyti
Stambių braškių plantacijų savininkai į lapų pjovimą žiūri per ekonominės naudos prizmę. Mechanizuotas lapų pjovimas hektare kainuoja apie 150 eurų, įskaitant darbą ir techniką.
„Jei tai padeda sumažinti fungicidų naudojimą kitais metais bent 20 procentų, investicija atsiperka. Mes pjauname selektyviai – tik tas lyves, kur matome ligų požymių”, – dalijasi patirtimi braškių augintojas Marius.
Tačiau smulkesni augintojai dažnai neturi specializuotos technikos. „Nupjauti rankiniu būdu 10 arų braškyno užtrunka dvi dienas. Ar verta?”, – svarsto sodininkė Daiva.
Klimato kaita koreguoja tradicinius metodus
Pastarųjų metų klimato pokyčiai verčia persvarstyti įprastą praktiką. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, paskutiniai penki rugpjūčiai buvo vidutiniškai 2,3°C šiltesni nei 1961-1990 m. vidurkis.
Šiltėjant klimatui keičiasi ir ligų plitimo dinamika. Kai kurios grybinės ligos, kurios anksčiau nebuvo aktyvios rugpjūtį, dabar intensyviai plinta būtent šiuo metu. Todėl lapų pašalinimas tam tikrais atvejais tampa dar aktualesnis.
Užsienio šalių patirtis
Olandijoje, kuri yra viena iš braškių auginimo lyderių Europoje, lapų pjovimas praktikuojamas plačiai. Wageningen universiteto tyrėjas dr. Jan van der Meer pasakoja, kad jų šalyje apie 80 procentų komercinių augintojų taiko šią praktiką.
Drėgnas klimatas labai palankus grybinėms ligoms, todėl lapų pjovimas – būtina sanitarinė priemonė.
Ekspertų rekomendacijos
Apibendrinant specialistų nuomones, galima suformuluoti kelias pagrindines rekomendacijas:
- Pirmiausia įvertinkite situaciją. Jei braškyne nebuvo rimtų ligų protrūkių, augalai atrodo sveiki, o rugpjūtis sausas – lapų pjovimas nebūtinas.
- Atsižvelkite į veislę. Ankstyvos veislės, kurių derlius nuimamas birželį, geriau reaguoja į lapų pjovimą nei vėlyvos. Remontantinių veislių lapų pjauti negalima.
- Pasirinkite tinkamą laiką. Lietuvos sąlygomis optimalus laikas – liepos pabaiga – rugpjūčio pirma savaitė. Vėlesnis pjovimas gali pakenkti augalų pasiruošimui žiemai.
- Technika turi reikšmės. Jei pjaunate, darykite tai kokybiškai – 5-7 cm aukštyje, nepažeisdami augimo kūgelių. Po pjovimo būtina surinkti ir sunaikinti lapus.
- Alternatyvos egzistuoja. Vietoj masinio pjovimo galima taikyti selektyvų lapų šalinimą, reguliariai ravėti ir prižiūrėti braškyną.
Perspektyvos ateityje
Augalininkystės specialistai prognozuoja, kad ateityje lapų pjovimo praktika gali keistis. Kuriamos naujos, atsparesnės ligoms veislės, tobulėja augalų apsaugos priemonės, tikslėja prognozavimo modeliai.
Taigi atsakymas į klausimą, ar pjauti braškių lapus, nėra vienareikšmis. Tai priklauso nuo daugelio veiksnių, o galutinį sprendimą kiekvienas auginto jas turi priimti įvertinęs savo konkrečią situaciją. Svarbu ne aklai sekti rekomendacijomis, o suprasti procesus ir pasirinkti tai, kas tinka būtent jūsų braškynui.
