Braškių priežiūra rudenį – vienas svarbiausių darbų, lemiančių, koks bus kitų metų derlius. Nors atrodo, kad šiuo metu augalai jau ilsisi, būtent dabar vyksta pasiruošimas žiemai ir kitam vegetacijos ciklui. Tačiau daugelis sodininkų, norėdami „padėti“ savo braškėms, rudenį padaro kelias klaidas, kurios ne tik neatneša naudos, bet ir gali visiškai sugadinti būsimą derlių.
1. Per didelis azoto ir humuso kiekis
Dažniausia ir pavojingiausia klaida – azoto trąšų ar šviežių organinių medžiagų (pavyzdžiui, humuso ar mėšlo) naudojimas vasaros pabaigoje ir rudenį.
Kodėl tai kenkia?
Azotas skatina intensyvų žaliosios masės – lapų – augimą. Toks augimas šiuo metu yra nepageidautinas, nes braškės turi ruoštis žiemai, o ne leisti naujus ūglius. Per didelis azoto kiekis padaro lapus sultingus ir minkštus, todėl jie tampa jautresni šalčiui, o pats augalas – pažeidžiamas grybelinių ligų. Be to, azotas stabdo natūralų augalo pasiruošimą ramybės periodui, silpnina šaknų sistemą ir mažina atsparumą šalčiui.
Iki spalio braškėse turi vykti visai kitas procesas – formuotis žiediniai pumpurai, nuo kurių priklausys kitų metų uogų kiekis. Azoto perteklius šį procesą trikdo.
Kaip elgtis teisingai?
Rudenį braškes reikėtų tręšti tik kaliu – jis skatina angliavandenių kaupimąsi šaknyse ir stiprina augalo audinius. Kai oro temperatūra nukrenta žemiau +3…+4 °C, tręšimo geriau atsisakyti – augalai jau nebeįsisavina medžiagų.
Organines medžiagas galima naudoti tik kaip mulčią, ir tik tada, kai dirva pradeda įšalti – tai padės apsaugoti šaknis nuo šalčio, bet nebeskatins augimo.
2. Gydymas fungicidais šaltu oru
Kita dažna klaida – braškių apdorojimas vario ar geležies sulfatu vėlyvą rudenį, kai temperatūra jau nukritusi. Šie preparatai veiksmingi kovojant su grybelinėmis ligomis, tokiomis kaip rudasis dėmėtligė, tačiau šaltame ore jie tampa beveik nenaudingi.
Kai oro temperatūra krinta žemiau +5 °C, dauguma patogenų pereina į ramybės būseną ir pasislepia apsauginiuose apvalkaluose. Tokiu metu kontaktiniai fungicidai paprasčiausiai nepasiekia savo taikinio. Be to, didelė vario koncentracija gali pažeisti lapus ir pumpurus, jei augalas dar nėra visiškai sustabdęs vegetacijos.
Kada purkšti tinkamiausia?
Fungicidinį apdorojimą geriausia atlikti ankstyvą rudenį, kol oro temperatūra laikosi tarp +10 ir +15 °C, o augalai dar aktyviai auga. Kai šiluma krenta iki +5…+7 °C, apdorojimas tampa beprasmis, o dar šaltesniu oru – net žalingas.
3. Per anksti uždengtos braškės
Norėdami apsaugoti braškes nuo šalčio, kai kurie sodininkai jas uždengia pernelyg anksti. Tačiau toks skubėjimas dažnai sukelia priešingą efektą – augalų puvinį.
Braškėms reikia laiko natūraliai pereiti į žiemos ramybės periodą. Jei jos uždengiamos per anksti, dirva išlieka drėgna, o po danga susidaro šilta ir drėgna terpė, ideali šaknų bei šerdies puviniui. Be to, priedanga pati savaime šilumos nesuteikia – ji tik pristabdo dirvos atvėsimą.
Kada dengti teisinga?
Braškes reikėtų dengti tik tada, kai vidutinė paros temperatūra nukrenta iki –2…–6 °C ir tokia išsilaiko bent penkias–septynias dienas.
Dengiant svarbu vengti drėgmę sugeriančių medžiagų, tokių kaip šiaudai ar pjuvenos – jos, sušlapusios ir atšilus orui, tampa sunkios ir gali sukelti puvimą. Geriausia naudoti eglių šakas ar specialią dangą, leidžiančią augalams kvėpuoti.
Jei auginamos veislės yra pakankamai atsparios šalčiui, o prognozuojama snieginga žiema, dažnai užtenka natūralios sniego dangos – ji veikia kaip ideali, kvėpuojanti izoliacija.
Tad sėkminga braškių priežiūra priklauso ne nuo to, kiek darbo įdedate, o nuo to, ar suprantate augalų biologinius procesus ir pasirinkote tinkamą laiką kiekvienam žingsniui. Vengdami šių trijų klaidų, užtikrinsite, kad braškės sveikai peržiemos ir pavasarį atsidėkos gausiu, stipriu derliumi.
