Kai braškės pradeda žydėti ir megzti vaisius, joms reikia ne tik saulės. Aš labiausiai stebiu du dalykus: ar augalams netrūksta drėgmės ir ar žiedai turi pakankamai boro. Būtent šis mikroelementas padeda žiedams geriau apsidulkinti, todėl uogos būna taisyklingesnės, didesnės ir saldesnės.
Kodėl sausros metu braškes laistau reguliariai
Braškės atrodo tvirti augalai, bet jų šaknys yra gana seklios. Tai reiškia, kad jos negali pasiimti vandens iš gilesnių dirvos sluoksnių. Kai kelias dienas nėra lietaus, žemė aplink kerus greitai pradžiūsta, o braškės iškart į tai sureaguoja.
Ypač svarbus laikotarpis prasideda nuo žydėjimo ir tęsiasi iki vaisių nokimo. Jeigu tuo metu augalui trūksta vandens, jis ima „taupyti“: mažiau drėgmės nukreipia į besiformuojančias uogas. Rezultatas paprastas — vaisiai būna smulkesni, lengvesni, ne tokie sultingi ir dažnai prasčiau susiformavę.
Todėl sausros metu braškes laistau ne retkarčiais, o nuosekliai. Dirva neturi būti permirkusi, bet ji turėtų išlikti tolygiai drėgna. Toks režimas padeda augalui geriau įsisavinti maisto medžiagas, palaikyti normalų augimą ir užauginti kokybiškesnes uogas.
Dar vienas dalykas, kurio nepamirštu, — mulčias. Šiaudai, medžio drožlės ar pušų žievė padeda ilgiau išlaikyti drėgmę dirvoje. Be to, uogos mažiau liečiasi su žeme, todėl lysvė atrodo tvarkingesnė, o derlius būna švaresnis.
Boro purškimas: mažas kiekis, bet didelė nauda žiedams
Boras braškėms reikalingas ne dėl gražesnių lapų, o dėl žiedų ir vaisių užmezgimo. Jis dalyvauja procesuose, kurie lemia, ar žiedadulkės sudygs, ar susiformuos vadinamasis žiedadulkių vamzdelis ir ar žiedas sėkmingai pradės megzti vaisių.
Kai boro trūksta, net ir esant bitėms ar kamanėms, dalis žiedų gali neužmegzti pilnaverčių uogų. Tokie vaisiai dažnai būna smulkūs, kreivi, netolygiai išsivystę. Todėl žydėjimo metu šio mikroelemento neignoruoju.
Patogiausias būdas — purškimas per lapus. Jis veikia greičiau nei tręšimas per šaknis, tačiau čia svarbu nepersistengti. Boras yra naudingas tik mažais kiekiais, o per didelės dozės gali pakenkti augalams.
Aš purškimą planuoju tada, kai apdulkintojai mažiausiai aktyvūs — anksti ryte arba vėlai vakare. Tai svarbu, nes braškių žieduose tuo metu lankosi bitės ir kamanės, o purkšti per jų aktyvumą nereikėtų.
Galima rinktis paruoštas boro turinčias sodo trąšas ir naudoti jas tiksliai pagal gamintojo nurodymus. Kitas variantas — vaistinėje parduodamas 3 proc. boro rūgšties tirpalas. Tokiu atveju daromas silpnas mišinys: maždaug 7 ml tirpalo 1 litrui vandens.
Tokį purškimą pakanka kartoti maždaug kas dvi savaites. Jei augalai atrodo silpni arba žydėjimas intensyvus, galima remtis konkretaus produkto instrukcija, bet savavališkai didinti koncentracijos tikrai neverta.
Kuo braškes maitinu, kai jos jau mezga vaisius
Kai braškės pereina į derėjimo laikotarpį, joms svarbiausi tampa kalis ir kalcis. Kalis padeda formuotis didesniems, gražesnės spalvos ir geresnio skonio vaisiams, o kalcis prisideda prie uogų tvirtumo. Fosforas reikalingas šaknims, o magnis — normaliai fotosintezei.
Šiuo metu galima naudoti specialias braškėms skirtas trąšas, bet visada laikantis nurodytų normų. Tinka ir organinės priemonės, pavyzdžiui, biohumusas ar komposto arbata.
Jaunesnius, vienų ar dvejų metų braškynus paprastai pakanka patręšti maždaug kas dvi savaites. Senesniems kerams maisto medžiagų gali reikėti dažniau — maždaug kartą per savaitę, tačiau vis tiek svarbu stebėti augalus ir nepertręšti.
Svarbiausia taisyklė paprasta: braškėms derėjimo metu reikia stabilumo. Jeigu jos vieną savaitę džiūsta, kitą mirksta, o trąšų gauna atsitiktinai, gero rezultato tikėtis sunku. Reguliarus laistymas, atsargus boro purškimas ir subalansuotas tręšimas padeda uogoms užaugti ne tik didesnėms, bet ir saldesnėms.
