Meksikietiškas agurkas atrodo kaip miniatiūrinis arbūzas, bet Lietuvos sodininkus jis domina ne vien dėl išvaizdos. Tai vijoklinis, daug vietos neužimantis augalas, kurį galima auginti darže, prie tvoros ar šiltnamio krašto. Svarbiausia – nepasodinti jo per anksti ir duoti šilumos, nes šalnų jis nemėgsta.
Kodėl jis tinka lietuviškam sodui
Meksikietiškas agurkas, dar vadinamas kukamelonu arba pelėmelionu, yra vijoklinis moliūginių šeimos augalas. Jis augina ilgus, plonus ūglius, todėl sode geriausiai jaučiasi ne paliktas gulėti ant žemės, o pakeltas ant atramos.
Tai patogu mažesniuose daržuose: augalas kyla į viršų, todėl neužima tiek vietos kaip įprasti agurkai. Jį galima sodinti prie tinklo, tvoros, šiltnamio sienelės ar specialių grotelių. Vaisiai būna maži, ovalūs, žali, su tamsesniu raštu – iš tolo primena mini arbūzus.
Skonis – traškus, gaivus, panašus į agurko, bet su lengvu citrininiu ar laimo poskoniu. Dėl to jis tinka ne tik salotoms, bet ir kaip užkandis tiesiai iš daržo.
Didžiausia klaida – pasodinti kaip paprastą agurką ir palikti likimo valiai
Nors kukamelonas nėra labai lepus, Lietuvos sąlygomis jam svarbi viena detalė – šilta, saulėta ir nuo vėjo apsaugota vieta. Pavėsyje jis gali augti, bet derlius bus silpnesnis. Vėjuotoje vietoje augalas lėčiau vystosi, o ploni ūgliai lengviau pažeidžiami.
Į dirvą jį geriausia sodinti tik pasibaigus šalnų pavojui. Jei pavasaris vėsus, skubėti neverta – šaltesnė naktis gali smarkiai pristabdyti augimą arba visai sugadinti daigus. Lietuvos soduose praktiškiausia jį auginti per daigus, o į nuolatinę vietą perkelti tada, kai dirva jau įšilusi.
Dirva turėtų būti puri, derlinga ir laidži vandeniui. Prieš sodinimą verta įterpti komposto. Laistyti reikia reguliariai, ypač žydėjimo ir vaisių mezgimo metu, bet neperlieti. Kaip ir agurkams, kukamelonui netinka užmirkusios šaknys.
Jei norite gausesnio derliaus, svarbiausia ne egzotiškos trąšos, o trys paprasti dalykai: šiluma, atrama ir pastovi drėgmė be balos prie šaknų.
Kada laukti derliaus ir kaip jį naudoti virtuvėje
Pirmieji vaisiai paprastai pasirodo vasarą, o derėti augalas gali iki rudens, kol neprasideda šalnos. Skinti geriausia mažus, maždaug 2–4 cm ilgio vaisius. Peraugę jie gali prarasti dalį traškumo, todėl derlių verta rinkti reguliariai.
Kukamelonai labiausiai tinka šviežiam valgymui: į salotas, prie šaltų užkandžių, su varške, jogurtiniu padažu ar kaip traškus priedas prie mėsos patiekalų. Dėl lengvo rūgštumo jie suteikia gaivos, kurios įprastas agurkas neturi.
Juos galima ir marinuoti ar rauginti kaip mažus agurkėlius. Tokiu atveju jų išvaizda tampa papildomu privalumu – stiklainyje jie atrodo neįprastai, bet skonis išlieka artimas lietuviškai pažįstamiems marinuotiems agurkams.
Tad Lietuvos soduose kukamelonas nėra vien madinga egzotika. Tai praktiškas vijoklis tiems, kurie nori išnaudoti vertikalią erdvę, paįvairinti daržą ir užsiauginti nedidelių, traškių vaisių, kurių nepavyks supainioti su jokiu kitu agurku.
