Špinatai man ilgai atrodė kaip daržovė, kurią paprasčiau nusipirkti ryšulėliu turguje. Bet pabandžiusi pasisėti pati supratau vieną dalyką: tai vienas greičiausių ir dėkingiausių žalumynų namų darže. Jei pataikau su laiku ir neleidžiu jiems perkaisti, pirmuosius jaunus lapus galiu skinti jau po kelių savaičių.
Svarbiausia – nesėti tada, kai špinatams per karšta
Didžiausia klaida su špinatais yra manyti, kad jie elgiasi kaip vasarinės daržovės. Iš tikrųjų špinatai mėgsta vėsą. Jiems geriausiai sekasi pavasarį arba rudenį, kai dar nėra didelių karščių.
Aš jų nesėju pačiame vasaros įkarštyje, nes tada augalas greitai ima krauti žiedynus ir ruošti sėklas. Lapų mažėja, jie gali tapti kartesni, o derlius baigiasi anksčiau, nei normaliai prasideda.
Geriausias laikas – ankstyvas pavasaris, kai dirva jau galima dirbti, arba vasaros pabaiga, kai karščiai pradeda trauktis. Jei noriu pavasarinio derliaus, sėju likus kelioms savaitėms iki paskutinių šalnų. Jei noriu rudeninio – sėju tada, kai dienos dar šiltos, bet naktimis jau vėsiau.
Špinatams patinka maždaug 7–21 laipsnio temperatūra. Kai pakyla virš 24 laipsnių, jie dažnai ima skubėti į žydėjimą. Todėl špinatų paslaptis nėra sudėtingos trąšos – paslaptis yra tinkamas laikas.
Kaip juos sėju, kad greitai sudygtų ir nebūtų per tanku
Prieš sėdama visada supurenu žemę ir įmaišau komposto. Špinatai mėgsta derlingą, purią, drėgmę išlaikančią, bet neužmirkstančią dirvą. Jei žemė sunki, kieta ar nuolat šlapia, daigai auga prasčiau.
Sėklas beriu maždaug 1–1,5 cm gylyje. Tarp sėklų palieku apie 5 cm, o tarp eilučių – maždaug 30 cm. Iš pradžių gali atrodyti, kad tarpai per dideli, bet špinatai labai greitai sutankėja.
Kai daigai paauga, juos praretinu. Tarp augalų palieku apie 10–15 cm. Tai svarbu, nes per tankiai augantys špinatai greičiau silpsta, prasčiau vėdinasi ir labiau linkę sirgti.
Po sėjos žemę laikau drėgną, bet ne šlapią. Man geriausiai pasiteisino laistyti dažniau, bet saikingai. Jei dirva išdžiūsta, špinatai greitai parodo nepasitenkinimą – lapai tampa šiurkštesni, skonis prastėja.
Kokią veislę rinkčiausi pagal naudojimą
Jei špinatus daugiausia naudoju salotoms, renkuosi lygesniais lapais veisles. Jas daug lengviau nuplauti, ant lapų mažiau užsilaiko žemės, o jauni lapeliai būna švelnūs.
Garbanotieji špinatai atrodo gražiai ir dažnai būna atsparesni, bet juos plauti reikia kruopščiau. Į lapų raukšles lengviau patenka smėlio ar žemių. Tokius labiau mėgstu troškiniams, sriuboms arba patiekalams, kuriuose lapai bus termiškai apdorojami.
Yra ir tarpinis variantas – pusiau garbanoti špinatai. Jie patogūs tada, kai norisi ir šiek tiek tvirtesnių lapų, ir paprastesnio plovimo.
Mano taisyklė paprasta: salotoms – lygesni lapai, gaminimui – tvirtesni, garbanotesni.
Špinatams reikia drėgmės, saulės ir azoto, bet ne perlepinti
Špinatai nėra labai kaprizingi, bet turi kelis aiškius reikalavimus. Jiems reikia bent 4 valandų saulės per dieną, o geriausia – 6 ar daugiau. Vis dėlto karštu metu geriau, jei dalį dienos jie gauna lengvą pavėsį.
Laistymas labai svarbus. Per savaitę špinatams reikia nemažai drėgmės, ypač jei oras sausas. Tačiau užmirkusios žemės jie nemėgsta. Jei vanduo laikosi aplink šaknis, augalai gali silpti ir sirgti.
Maždaug po mėnesio nuo sudygimo galima patręšti. Špinatai gerai reaguoja į azotą, nes būtent jis padeda auginti žalią lapų masę. Man patinka naudoti kompostą arba švelnias organines trąšas, bet nepersistengiu. Per daug trąšų nėra geriau – lapai gali augti greitai, bet augalas taps jautresnis.
Dar vienas dalykas – kenkėjai. Ant špinatų gali atsirasti amarų ar lapų minininkų. Jei pamatau pirmus pažeidimus, nelaukiu, kol visa lysvė bus sugadinta. Pašalinu labiausiai pažeistus lapus, apžiūriu apatinę lapų pusę, stengiuosi gerinti vėdinimą ir nelaikyti augalų per tankiai.
Kaip skinu, kad augalas dar augintų naujus lapus
Didžiausias špinatų privalumas – jų nereikia rauti iš karto. Aš dažniausiai skinu išorinius lapus, o vidurį palieku augti toliau. Taip vienas augalas duoda derlių ilgiau.
Jaunus lapelius galima pradėti skinti maždaug po 20–35 dienų, priklausomai nuo oro ir veislės. Jei noriu didesnių lapų, palaukiu apie 4–6 savaites.
Svarbu nenuskinti visko iš karto. Iš vieno augalo vienu metu imu ne daugiau kaip ketvirtadalį lapų. Tada jis nepatiria didelio streso ir toliau leidžia naujus.
Jei matau, kad špinatai pradeda kelti žiedyną, ilgai nebelaukiu. Tada lapai greitai praranda švelnumą, todėl geriau nuskinti, ką dar galima panaudoti.
Špinatai puikiai auga ir vazone
Jei neturėčiau daržo, vis tiek auginčiau špinatus. Jie turi seklias šaknis, todėl jiems nereikia labai gilaus vazono. Svarbiausia, kad būtų drenažo skylės ir žemė neužmirktų.
Vazoną laikyčiau ten, kur špinatai gauna bent kelias valandas saulės, bet nėra kepinami visą dieną. Balkone tai ypač svarbu, nes vazonai greičiau perkaista ir išdžiūsta.
Auginant vazone reikia dažniau tikrinti drėgmę. Žemė neturi būti sausa kaip dulkės, bet ir neturi virsti šlapia koše. Jei pataikau su laistymu, špinatai vazone auga labai tvarkingai ir greitai.
Kaip laikau nuskintus lapus
Skaniausi špinatai yra ką tik nuskinti. Todėl stengiuosi skinti tiek, kiek tą dieną sunaudosiu. Jei lapų prisirenka daugiau, juos nuplaunu, gerai nusausinu ir dedu į uždarą indą arba maišelį su popieriniu rankšluosčiu.
Šaldytuve jie gali išsilaikyti iki kelių dienų, kartais ilgiau, jei buvo sausi ir nepažeisti. Bet špinatai nėra ta daržovė, kuri gerėja stovėdama. Kuo greičiau sunaudojami, tuo geresnis skonis.
Juos dedu į salotas, omletus, sriubas, troškinius, makaronus, varškės įdarus ar tiesiog trumpai pakepinu su česnaku. Špinatai labai greitai sukrenta, todėl didelė sauja keptuvėje po minutės atrodo daug mažesnė – verta to nepamiršti planuojant kiekį.
Man špinatų auginimas patinka dėl vienos priežasties: tai greitas rezultatas. Pasėju, palaistau, kelias savaites palaukiu – ir jau turiu šviežių lapų tiesiai iš savo lysvės ar vazono. Turgus gerai, bet špinatai, kuriuos nusiskinu pati prieš pat pietus, vis tiek turi visai kitą skonį.
