Kiekvieną pavasarį istorija kartojasi. Sėklos sudygsta, daigai lyg ir auga, bet kažko trūksta – stiebai ploni, spalva blanki, augimas vangus. Daugelis ieško stebuklingų purškalų ar brangių stimuliatorių, tačiau patyrę daržininkai sako paprastai: problema slypi ne viršuje, o pačioje pradžioje – dirvoje, į kurią beriate sėklas.
Sodininkystėje pirmosios savaitės yra lemiamos. Tai laikas, kai augalas „nusprendžia“, ar jis bus stiprus ir atsparus, ar visą sezoną kovos dėl išlikimo. Būtent todėl dirvos paruošimas sėjai turi daug didesnę reikšmę, nei dažnas nori pripažinti. Neatsitiktinai patyrę augintojai vis dažniau kalba apie vieną seniai žinomą, bet dažnai neteisingai naudojamą sprendimą – subalansuotas mineralines trąšas, įmaišomas dar prieš sėją.
Pomidorų ir paprikų daigams svarbiausia ne greitis, o balansas. Jaunas augalas turi vienu metu auginti šaknis, stiprinti stiebą ir formuoti lapus. Tam jam reikia trijų pagrindinių elementų – azoto, fosforo ir kalio. Būtent ši kombinacija leidžia daigui ne „iššauti“ į aukštį, o augti tolygiai, tvirtai ir atspariai.
Tačiau čia slypi ir didžiausia sodininkų klaida. Per didelis uolumas. Trąšos nėra stebuklingas eliksyras, kurio kuo daugiau – tuo geriau. Pertręšti daigai atrodo įspūdingai tik iš pirmo žvilgsnio: stiebai stori, lapai tamsiai žali, bet tokie augalai dažnai būna silpni, jautrūs ligoms ir vėluoja žydėti. Kitaip tariant, jie „nutunka“, bet neduoda laukto rezultato.
Todėl svarbiausia taisyklė – saikas ir tikslumas. Trąšos turi būti kruopščiai įmaišytos į visą dirvos tūrį dar prieš sėją, kad šaknys niekada nesusiliestų su koncentruotomis granulėmis. Būtent tiesioginis kontaktas su neištirpusiomis trąšomis dažnai ir sunaikina jaunus daigus dar jiems nespėjus sustiprėti. Tokie nudegimai nematomi iš karto, bet jų pasekmės pasimato po kelių savaičių – augalas sustoja, skursta arba žūsta.
Dar viena dažna klaida – neatsižvelgti į jau paruoštus substratus. Dalis parduotuvėse parduodamų žemių jau būna praturtintos mineralinėmis medžiagomis, todėl papildomas tręšimas tokiu atveju tampa ne pagalba, o grėsme. Per didelis druskų kiekis dirvoje mažam daigui yra toks pat pavojingas kaip ir visiškas maisto trūkumas.
Patyrę daržininkai pabrėžia: stiprūs daigai – tai ne atsitiktinumas, o teisingų sprendimų grandinė. Kai augalas nuo pirmos dienos auga subalansuotoje, tinkamai paruoštoje dirvoje, jis formuoja galingą šaknų sistemą, tampa atsparesnis temperatūros svyravimams ir ligoms, o persodintas į šiltnamį ar atvirą gruntą greičiau prigyja.
Būtent čia ir slypi tikroji paslaptis. Ne stebuklinguose preparatuose, ne sudėtingose schemose, o paprastame supratime, kad pamatai derliui klojami dar vazone. Kai dirva paruošta teisingai, pomidorai ir paprikos visą sezoną „atsilygina“ be papildomų pastangų – stipriu augimu ir gausiu derliumi.
