Sausis persirito į antrą pusę, o sodus ir kiemus užklojo stora sniego antklodė. Daugeliui daržininkų tai poilsio metas, kai į šiltnamį žvelgiama tik pro langą, laukiant pavasario. Tačiau patyrę sodininkai žino paslaptį: būtent dabar, kai lauke spaudžia šaltukas ir sninga, šiltnamyje atliekamas svarbiausias metų darbas. Jei jį praleisite, pavasarį teks vargti su „negyva“ žeme.
Iki sausio vidurio sodas paprastai miega po sniegu. Anksčiau ir aš maniau, kad žiemą šiltnamyje nėra ką veikti. Tačiau prieš keletą metų supratau vieną paprastą tiesą, kuri kardinaliai pakeitė mano derlių. Dabar, kai tik lauke prisikaupia sniego, griebiu kastuvą ir einu ne takelių kasti, o nešti „baltąjį auksą“ į vidų.
Kodėl jūsų šiltnamio žemė dūsta iš troškulio?
Mes dažnai pamirštame elementarią fiziką: šiltnamio stogas apsaugo ne tik nuo vėjo, bet ir nuo natūralių kritulių. Kol lauke esanti dirva po sniegu išlieka drėgna ir gyvybinga, šiltnamio viduje ji lėtai, bet užtikrintai džiūsta, virsdama negyvomis dulkėmis. Vasarą mes laistome augalus kasdien, o žiemą tiesiog uždarome duris ir paliekame žemę likimo valiai keliems mėnesiams.
Tai katastrofa dirvožemio gyvybei. Ten gyvena milijonai naudingų mikroorganizmų ir sliekų, kuriems drėgmė būtina net ir žiemą. Jei žemė visiškai išdžiūsta (o tai šiltnamyje žiemą vyksta labai intensyviai), ši mikroflora žūsta. Pavasarį, kai bandote sodinti pirmąsias salotas, dirva būna kieta, perdžiūvusi ir „negyva“. Drėgmės balanso atkūrimas dabar – pirmas žingsnis į gausų pomidorų ir agurkų derlių.
Sniegas – geriau nei bet koks vanduo iš čiaupo
Skeptikai paklaus: „Kodėl aš turiu vargti su kastuvu? Ar negaliu pavasarį tiesiog pripilti vandens iš žarnos?“
Skirtumas milžiniškas. Sniegas veikia visiškai kitaip. Tai vadinamasis „tirpsmo vanduo“ – jis minkštas, be kalkių, chloro ir kitų priedų, kurių pilna vandentiekio vandenyje. Lėtai tirpdamas sniegas įsigeria giliai į gruntą, o ne nubėga paviršiumi susidarydamas į balas, kaip atsitinka staiga užpylus daug vandens.
Be to, sniegas atlieka gyvybiškai svarbią „sanitarinę“ funkciją. Jis padeda išplauti iš dirvožemio druskų perteklių, kuris susikaupė per vasarą gausiai tręšiant daržoves. Tai natūralus, gamtos sukurtas grunto valymo būdas, kurį gaunate visiškai nemokamai.
Natūrali antklodė nuo įšalo
Nepamirškite ir šilumos izoliacijos. Storas sniego sluoksnis veikia kaip pūkinė antklodė. Net kai lauke spaudžia -20°C, žemė po sniegu šiltnamyje neužšąla taip giliai. Tai išlaiko dirvožemio struktūrą purią. Jei paliksite žemę pliką, ji sušals į akmenį, ir pavasarį sugaišite daug laiko bei jėgų bandydami ją sukasti.
Aš stengiuosi į šiltnamį primesti bent 50–80 centimetrų storio sniego sluoksnį. Iš pradžių tai atrodo daug, bet sniegas greitai susiguli. Jei žiema dosni krituliais, šį procesą pakartoju kelis kartus.
Ar laikyti duris atidarytas?
Tai amžinas sodininkų ginčas. Aš išbandžiau abu variantus ir tvirtai laikausi nuomonės: didžiąją žiemos dalį durys turi būti uždarytos.
Kodėl? Atviros durys sukuria skersvėjį, kuris dar labiau išdžiovina dirvą (šaltas oras yra labai sausas). Be to, stiprūs žiemos vėjai gali pažeisti pačią šiltnamio konstrukciją.
Vėdinimas reikalingas tik atlydžio metu, kai temperatūra pakyla aukščiau nulio – tai padeda išvengti pelėsio ant medinių konstrukcijų. Bet kai spaudžia šaltis – laikykite šiltnamį sandariai uždarytą.
Svarbi taisyklė: kokį sniegą nešti?
Čia daugelis padaro klaidą. Į šiltnamį neškite tik švarų sniegą nuo vejos ar sodo vidurio.
Griežtai draudžiama naudoti sniegą, nuvalytą nuo kiemo trinkelių ar įvažiavimo, jei ten barstėte druską ar cheminius tirpiklius. Taip savo rankomis nužudysite šiltnamio žemę, ir jos atstatymas užtruks ne vienerius metus.
Sniegą meskite puriai, nesuspauskite jo į ledo luitus.
Orų prognozė: „Sibiro alsavimas“ jau čia pat: Lietuvoje prognozuojami stipriausi šalčiai per pastaruosius metus – ruoškitės jau dabar
Rezultatas, kuris privers kaimynus pavydėti
Naudą pamatysite kovo mėnesį. Kol kaimynai vargs bandydami „atitirpinti“ ir sudrėkinti savo kietą kaip betonas žemę, jūsų šiltnamio gruntas jau bus drėgnas, purus ir kvepės pavasariu.
Mano patirtis rodo: šiltnamiuose, kurie žiemą gavo sniego, ridikėliai ir salotos sudygsta anksčiau ir auga greičiau. Pomidorų daigai į tokią žemę įsikabina lengviau, nes ji yra „gyva“. Todėl raginu visus – kaskart valydami takelius, sniego neverskite į beprasmes krūvas pakraščiuose. Neškite jį į šiltnamį. Tai geriausia investicija į būsimą derlių, kuri jums nekainuos nieko, išskyrus šiek tiek fizinio aktyvumo.
Ką manote apie tai?
Jūsų nuomonė svarbi! Parašykite komentarą žemiau arba pasidalinkite straipsniu su draugais.
