Pasodinkite šią gėlę ir vasarą gėlynas virs rausvų kamuoliukų jūra: žydi iki rudens, o priežiūros beveik nereikia

Norite gėlyno, kuris visą vasarą džiugintų ryškiais žiedais, tačiau nereikalautų nuolatinio laistymo, tręšimo ir sudėtingos priežiūros? Verta atkreipti dėmesį į neįprastą daugiametę gėlę – purpurinę ežiuolę „Butterfly Kisses“. Ji užauga vos iki 30–50 centimetrų aukščio, žydi nuo vasaros vidurio iki rudens, o jos rausvi žiedai primena mažus pūkuotus kamuoliukus. Tinkamai pasodinta ši ežiuolė gali augti ir Lietuvos gėlynuose, tačiau žiemai svarbu parinkti tinkamą vietą.

Daugelis sodininkų kasmet susiduria su ta pačia problema: pavasarį gėlynas atrodo nuostabiai, tačiau vasaros viduryje dalis augalų jau būna nužydėję. Tuomet tenka ieškoti naujų gėlių, karpyti stiebus arba susitaikyti su tuštesniais gėlyno plotais. Būtent dėl to vis labiau vertinami daugiamečiai augalai, kurie žydi ilgai ir kasmet atželia iš naujo.

Viena tokių gėlių – „Butterfly Kisses“, kurios pavadinimą galima išversti kaip „Drugelio bučiniai“. Ir šis vardas jai tikrai tinka. Švelniai rožiniai žiedlapiai supa sodresnės spalvos, iškilų, tarsi iš mažų žiedelių sudarytą viduriuką. Kai ant vieno kero pražysta daugiau žiedų, augalas atrodo nepaprastai dekoratyviai.

Neįprasti žiedai, dėl kurių ši ežiuolė nepanaši į kitas

Įprastos purpurinės ežiuolės dažniausiai turi ryškų, kūgio formos viduriuką ir aplink jį išsidėsčiusius ilgus žiedlapius. Tačiau „Butterfly Kisses“ išsiskiria pilnaviduriais, pomponus primenančiais žiedynais.

Jų skersmuo paprastai siekia apie 7–8 centimetrus. Centrinė žiedyno dalis būna sodriai rožinė, o išoriniai žiedlapiai – šviesesni. Šis spalvų kontrastas suteikia augalui išskirtinę išvaizdą, ypač kai vienu metu pražysta keliolika žiedų.

Dar vienas privalumas – kompaktiškumas. Skirtingai nei kai kurios aukštaūgės ežiuolės, galinčios užaugti beveik iki metro, ši veislė paprastai pasiekia 30–50 centimetrų aukštį. Suaugęs keras dažniausiai būna apie 35–50 centimetrų pločio, todėl augalą galima sodinti net ir nedideliame gėlyne.

Stiebai tvirti, šakoti, todėl žiedai paprastai laikosi stačiai ir augalo nereikia papildomai rišti prie atramų. Žydėjimas dažniausiai prasideda liepą ir tęsiasi iki rugsėjo, o palankiais metais pavieniai žiedai gali išsilaikyti ir ilgiau.

Ši ežiuolė tinka ir skynimui. Žiedai gali būti naudojami vasaros puokštėms, todėl vienas augalas suteikia naudos ne tik gėlyne, bet ir namuose.

Kur sodinti, kad kasmet žydėtų kuo gausiau?

Nors „Butterfly Kisses“ laikoma gana nereikliu augalu, viena sąlyga jai ypač svarbi – pakankamai saulės. Geriausia pasirinkti vietą, kurią tiesioginiai saulės spinduliai pasiekia bent šešias valandas per dieną.

Lengvame pusiau pavėsyje ežiuolė taip pat gali augti, tačiau žiedų gali būti mažiau. Todėl jos nereikėtų sodinti po tankiais medžiais, šiaurinėje pastato pusėje ar šalia aukštų krūmų, kurie didžiąją dienos dalį užstoja saulę.

Ne mažiau svarbi dirva. Ežiuolės mėgsta purią, pakankamai derlingą ir gerai vandenį praleidžiančią žemę. Joms netinka vietos, kuriose po lietaus ilgai telkšo vanduo.

Jeigu jūsų sklype sunkus molingas dirvožemis, prieš sodinant verta pagerinti jo struktūrą kompostu ir pasirūpinti vandens nutekėjimu. Tačiau vien į sodinimo duobę pribėrus smėlio problema nebūtinai išsispręs. Jeigu aplinkinis gruntas labai nelaidus vandeniui, duobėje drėgmė gali kauptis tarsi inde.

Sodinant kelis kerus, tarp jų galima palikti maždaug 35–45 centimetrų atstumą. Taip augalai turės vietos plėstis, o oras galės laisviau cirkuliuoti tarp lapų.

Svarbu ir nepasodinti ežiuolės per giliai. Šaknų kaklelis turėtų likti maždaug tame pačiame lygyje, kuriame augalas augo vazone. Per giliai pasodintų daugiamečių augalų pagrindas drėgname dirvožemyje gali pradėti pūti.

Pasodinkite šią gėlę ir vasarą gėlynas virs rausvų kamuoliukų jūra

Ar ši ežiuolė tikrai gali žiemoti Lietuvoje be priedangos?

Tai vienas svarbiausių klausimų mūsų šalies sodininkams. „Butterfly Kisses“ yra daugiametė ežiuolė, tačiau nereikėtų suprasti, kad ji be jokių problemų ištvers kiekvieną lietuvišką žiemą.

Karališkoji sodininkystės draugija (RHS) šiai veislei nurodo H5 atsparumo šalčiui kategoriją, kuri atitinka maždaug nuo –15 iki –10 °C temperatūrų intervalą. Kiti augintojai pateikia ir didesnio atsparumo šalčiui įvertinimus. Tai rodo, kad realus žiemojimas gali priklausyti nuo augalo būklės, dirvožemio, mikroklimato ir sniego dangos.

Didžiausias pavojus ežiuolėms dažnai kyla ne vien dėl šalčio, bet ir dėl užmirkusios žemės. Jeigu žiemą dirva nuolat šlapia, o temperatūra svyruoja apie nulį, šaknys ir augalo pagrindas gali nukentėti.

Todėl Lietuvos sąlygomis saugiausia šią veislę sodinti saulėtoje, neužmirkstančioje vietoje. Rudenį galima užberti ploną komposto ar kito tinkamo mulčio sluoksnį aplink kerą, tačiau nereikėtų storai užpilti augalo centro.

Ypač vertėtų pasirūpinti pirmaisiais metais pasodintomis ežiuolėmis. Jos dar nebūna gerai įsišaknijusios, todėl atšiauresnėse vietovėse gali prireikti papildomos apsaugos.

Jeigu auginate šią ežiuolę vazone, žiemojimo sąlygos dar svarbesnės. Vazone šaknys peršąla greičiau nei dirvoje, todėl indą verta perkelti į nuo stiprių šalčių apsaugotą vietą arba tinkamai izoliuoti.

Ką daryti, kad žiedų būtų daugiau ir jie laikytųsi ilgiau?

Vienas didžiausių šios veislės privalumų – jai nereikia sudėtingos priežiūros. Tačiau keli paprasti darbai gali padėti išlaikyti gražų kerą ir gausų žydėjimą.

Pirmiausia svarbu tinkamai laistyti. Neseniai pasodintas ežiuoles reikia reguliariai aprūpinti drėgme, kol jos gerai įsišaknija. Vėliau augalai tampa atsparesni trumpiems sausringiems laikotarpiams, tačiau per ilgai trunkančius karščius laistymas vis tiek naudingas.

Geriau laistyti rečiau, bet taip, kad vanduo pasiektų gilesnius dirvos sluoksnius. Nuolat šlapias paviršius ir vanduo, užsilaikantis prie šaknų, ežiuolėms nepatinka.

Antra, verta reguliariai šalinti nužydėjusius žiedynus. Nukirpus seną žiedą iki artimiausios tinkamos šoninės šakelės, augalas gali daugiau energijos skirti naujų pumpurų formavimui. Taip žydėjimo laikotarpis gali pailgėti.

Trečia, nereikėtų persistengti su trąšomis. Labai gausiai azotu tręšiamos ežiuolės gali auginti daug lapų ir mažiau žydėti. Jeigu dirva pakankamai derlinga, pavasarį dažnai užtenka nedidelio komposto kiekio.

Ketvirta, stebėkite augalo lapus. Nors ežiuolės dažniausiai nekelia daug rūpesčių, kartais jas gali pažeisti miltligė, lapų dėmėtligės ar amarai. Tinkami atstumai tarp augalų ir geras oro judėjimas padeda sumažinti dalį tokių problemų.

Rudenį visų stiebų nukirpti nebūtina. Juos galima palikti per žiemą ir nupjauti ankstyvą pavasarį. Vis dėlto svarbu žinoti, kad šios pilnavidurės veislės žiedai nėra tokie vertingi sėklomis mintantiems paukščiams kaip įprastų, ne pilnavidurių ežiuolių.

Su kuo derinti, kad gėlynas atrodytų įspūdingai?

Dėl nedidelio aukščio „Butterfly Kisses“ puikiai tinka gėlyno priekinei daliai. Ji gražiai atrodo palei takelius, nedideliuose daugiamečių augalų gėlynuose ir didesniuose lauko vazonuose.

Ypač gražų derinį galima sukurti šalia mėlynai ar violetiškai žydinčių šalavijų, katžolių arba levandų. Jų smulkesni žiedynai išryškina rausvus ežiuolės pomponus. Kitas įdomus variantas – sodinti ją šalia žemaūgių dekoratyvinių žolių, kurios suteikia kompozicijai lengvumo.

Jeigu norite ryškesnio gėlyno, galite rinktis geltonai žydinčias rudbekijas. Rožinių ir geltonų žiedų kontrastas ypač gražiai atrodo saulėtoje vietoje vasaros pabaigoje.

Nedideliame gėlyne verta sodinti ne vieną, o tris ar penkias tos pačios veislės ežiuoles. Kai jos suauga, susidaro vientisesnė rausvų žiedų grupė, kuri atrodo įspūdingiau nei pavieniui išmėtyti augalai.

Renkantis vietą reikėtų prisiminti, kad ežiuolės pavasarį pradeda augti palyginti vėlai. Todėl greta jų galima pasodinti ankstyvą pavasarį žydinčių svogūninių gėlių – krokų, narcizų ar tulpių. Kol ežiuolės dar tik bunda, gėlyne jau bus spalvų.

Jeigu šį rudenį planuojate kitų metų gėlyną, „Butterfly Kisses“ verta įtraukti į norimų augalų sąrašą. Patikimiausias laikas sodinti – pavasaris, kai dirva sušilusi, o augalas turi visą sezoną sustiprėti prieš žiemą. Pasirinkus saulėtą vietą ir gerai drenuotą dirvą, ši kompaktiška ežiuolė gali tapti vienu gražiausių vasaros gėlyno akcentų.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!