Pelargonija po vasaros liko lauke: kaip ją įnešti, kad nepatirtų streso

Pelargoniją po vasaros į namus geriausia grąžinti ne vienu staigiu judesiu nuo terasos ant palangės, o per kelias dienas palaipsniui pratinant prie mažiau šviesos ir sausesnio oro. Prieš įnešant būtina apžiūrėti lapų apačią, stiebus bei žemę, pašalinti pažeistas dalis ir tik tada skirti jai šviesiausią, bet ne prie radiatoriaus esančią vietą.

Dar lauke pelargonija gali atrodyti tvirta, pilna žiedų ir naujų ūglių. Tačiau kambaryje ji iškart pajunta kitokias sąlygas: mažiau tiesioginės šviesos, šiltesnes naktis, sausesnį orą ir lėčiau džiūstančią žemę. Dėl to dalis lapų gali pagelsti ar nukristi – tai nebūtinai liga, dažnai tai tiesiog prisitaikymas.

Neskubėkite jos statyti ant karščiausios palangės

Pelargoniją įneškite dar prieš šalnas ir ilgai trunkančias šaltas naktis. Jei lauke dienomis dar švelnu, pirmąsias kelias dienas vazoną galima palaikyti vėsesnėje, šviesioje vietoje – prie lango, uždarame balkone ar kitoje patalpoje, kur temperatūrų skirtumas nėra toks staigus.

Tada augalą perkelkite į nuolatinę vietą namuose. Jam labiausiai tinka daug dienos šviesos gaunanti palangė, tačiau ne vieta, kur iš apačios nuolat kaitina radiatorius. Karštas sausas oras kartu su menkesne rudens šviesa pelargonijai yra sunkesnis nei pats persikėlimas.

Pirmiausia apžiūrėkite, ką parsinešate iš lauko

Prieš nešant vazoną į kambarį verta kruopščiai apžiūrėti lapus, ypač jų apačią, jaunus ūglius ir žiedynus. Lauke ant pelargonijos gali būti apsigyvenę amarai, baltasparniai, voratinklinės erkės ar smulkūs šliužai, o kambaryje jie greitai persikelia ant kitų augalų.

Pageltusius, dėmėtus, nudžiūvusius lapus ir nužydėjusius žiedynus pašalinkite. Labai ištįsusius ar nulūžusius ūglius galima patrumpinti, bet sveiko, žydinčio augalo nereikia drastiškai nukirpti tą pačią dieną, kai jis pakeičia aplinką. Vienu metu gauti mažiau šviesos, būti nugenėtam ir persodintam – per daug pokyčių net ir ištvermingai pelargonijai.

Jei abejojate, ar nėra kenkėjų, kelias savaites laikykite pelargoniją atokiau nuo kitų kambarinių augalų. Toks paprastas „karantinas“ dažnai apsaugo visą palangę nuo nemalonaus siurprizo.

Pelargonija po vasaros liko lauke: kaip ją įnešti, kad nepatirtų stresoNuotrauka: Pexels / Peter Dyllong

Laistymas po įnešimo turi pasikeisti

Didžiausia rudens klaida – laistyti taip pat gausiai, kaip pelargonija buvo laistoma per vasaros karščius. Kambaryje vanduo iš vazono garuoja lėčiau, o augalas dėl trumpesnių dienų auga ramiau. Nuolat šlapia žemė gali pakenkti šaknims greičiau nei kelios dienos sausumo.

Laistykite tik tuomet, kai viršutinis žemės sluoksnis pradžiūsta. Vandens lėkštelėje nepalikite, o trąšų iškart po persikėlimo neskubėkite duoti: pirmiausia pelargonija turi apsiprasti. Jei ji dar aktyviai žydi ir stovi šviesiai, vėliau galima tręšti saikingai, tačiau rudenį augalui jau nereikia tokio pat intensyvaus skatinimo kaip vasarą.

• Įneškite augalą prieš šalnas, nelaukdami, kol naktimis bus nuolat šalta.
• Nuvalykite nudžiūvusius lapus ir žiedynus, apžiūrėkite, ar nėra kenkėjų.
• Rinkitės šviesią vietą, bet nelaikykite vazono prie pat radiatoriaus.
• Laistykite rečiau nei vasarą ir neleiskite šaknims stovėti vandenyje.
• Nepradėkite iškart ir persodinimo, ir stipraus genėjimo, ir intensyvaus tręšimo.

Jei numeta lapus, nebandykite jos „gelbėti“ vandeniu

Persikėlusios į namus pelargonijos kartais numeta senesnius apatinius lapus arba sustabdo žydėjimą. Tai natūrali reakcija į pasikeitusią šviesą, o ne ženklas, kad ją būtina kasdien lieti ar perkelti iš vienos vietos į kitą. Stebėkite naujus ūglius: jei jie išlieka tvirti, o žemė nėra permirkusi, augalas paprastai apsipranta.

Pelargonijai po vasaros labiausiai reikia ne papildomos priežiūros, o ramybės: šviesios vietos, saikingo laistymo ir laiko priprasti. Kuo mažiau staigių pokyčių jai sukursite pirmosiomis savaitėmis, tuo mažiau lapų ji paliks ant palangės.