Vasara rožėms yra pats gražiausias, bet kartu ir reikliausias metas. Krūmai žydi, krauna naujus pumpurus, augina ūglius, tačiau tuo pačiu metu juos alina kaitra, sausra, liūtys, ligos ir kenkėjai. Rožes prižiūriu ne vienerius metus ir gerai žinau: jei vasarą paliksiu jas likimo valiai, pirmoji žydėjimo banga gali būti ir paskutinė. O jei laiku padarysiu kelis svarbiausius darbus, rožės žiedais džiugins iki pat rudens.
Pirma klaida – laistyti dažnai, bet per mažai
Rožėms vasarą reikia gilaus laistymo. Nedidelis vandens kiekis sudrėkina tik paviršių, o šaknys lieka sausumoje. Tada krūmas greitai pavargsta, žiedai smulkėja, pumpurai prasčiau skleidžiasi, o lapai praranda gyvybingumą.
Aš rožes laistau rečiau, bet gausiai. Vanduo turi pasiekti gilesnį dirvos sluoksnį, todėl per sausrą vienam suaugusiam krūmui reikia rimtesnio palaistymo, ne kelių stiklinių vandens. Laistau ryte arba vakare, tiesiai prie šaknų. Ant lapų ir žiedų vandens stengiuosi nepilti, nes drėgna lapija šiltu oru greičiau suserga.
Antra klaida – palikti nužydėjusius žiedus
Jeigu rožėms leidžiu brandinti vaisius, jos mažiau jėgų skiria naujiems pumpurams. Todėl nužydėjusius žiedus šalinu reguliariai. Tai vienas paprasčiausių būdų prailginti žydėjimą.
Kerpu ne tik sudžiūvusį žiedo vainiką. Dažniausiai patrumpinu ūglį iki stipresnio lapo, virš sveiko pumpuro. Taip rožė gauna signalą leisti naują ūglį ir krauti kitą žiedą. Silpnų, plonų šakelių taip pat negailiu – jos dažnai tik tankina krūmą, bet gražių žiedų neduoda.
Trečia klaida – per daug azoto vasaros viduryje
Rožėms reikia „maisto”, bet vasarą labai svarbu, kokio. Jei nuolat duodama daug azoto, krūmas augina minkštus, vešlius ūglius ir lapus, tačiau žiedai gali būti silpnesni, o augalas tampa jautresnis ligoms.
Po pirmos žydėjimo bangos rožes patręšiu žydintiems augalams arba specialiai rožėms skirtomis trąšomis. Vertinu tas, kuriose yra kalio ir fosforo. Kalis padeda žiedams būti tvirtesniems, o augalui – atsparesniam kaitrai ir ligoms. Vasaros pabaigoje azotinių trąšų jau vengiu, kad rožės neleistų gležnų ūglių prieš rudenį.
Ketvirta klaida – nekreipti dėmesio į lapus
Rožių lapai labai greitai parodo, ar krūmas sveikas. Juodos dėmės, baltas apnašas, oranžiniai taškeliai ar susisukę jauni lapai yra ženklas, kad reikia veikti. Jei laukiu, kol problema išplis, krūmas nusilpsta, o žydėjimas sumažėja.
Aš pažeistus lapus pašalinu ir nepalieku jų po krūmu. Rožėms reikia gero vėdinimo, todėl iškerpu į vidų augančias, susikryžiavusias ar viena į kitą besitrinančias šakas. Tankus, drėgnas krūmas yra puiki vieta ligoms.
Penkta klaida – pamiršti mulčią
Mulčias vasarą rožėms labai padeda. Jis sulaiko drėgmę, apsaugo šaknis nuo perkaitimo ir sumažina piktžoles. Aš aplink krūmus dedu komposto, smulkintos žievės arba nupjautos žolės sluoksnį, tik ne prie pat stiebo. Prie pagrindo palieku tarpą, kad rožė nešustų.
Rožės žydi ilgiau, kai priežiūra yra pastovi ir tikslinga
Rožėms vasarą nereikia vieno stebuklingo triuko. Joms reikia pastovios priežiūros: gilaus laistymo, nužydėjusių žiedų šalinimo, tinkamo tręšimo, sveikų lapų ir mulčio.
Viskas paprasta: kai rožė nepatiria sausros, nėra pertręšta azotu, gauna oro, šviesos ir maistinių medžiagų, ji greitai atsidėkoja. Tada žydėjimas nesibaigia po pirmos bangos, o krūmas vis iš naujo krauna pumpurus ir džiugina žiedais iki rudens.
