Šilokai žydi menkai? Tinkama vieta ir saikingas laistymas padės išlaikyti juos vešlius
Dažna klaida – šiloką pasodinti į pernelyg derlingą, drėgną lysvę ir vasarą rūpestingai laistyti kartu su visomis kitomis gėlėmis. Iš tikrųjų šiam augalui reikia saulės, laidžios žemės ir gana saikingo vandens: tada jis auga tvirtas, neištįsta ir rudenį pasipuošia gausesniais žiedais.
Kai šilokas skursta, problema dažniausiai būna ne trąšų stoka. Jis tiesiog auga sąlygomis, kurios labiau tiktų drėgmę mėgstantiems augalams nei sukulentiniam, vandenį lapuose kaupiančiam daugiamečiui.
Saulėje šilokas atrodo visai kitaip
Šilokams geriausia vieta – atvira ir saulėta. Kuo daugiau tiesioginės šviesos jie gauna, tuo kompaktiškesni būna stiebai, sodresnė lapų spalva ir daugiau jėgų lieka žiedynams.
Pavėsyje šilokas dažnai stiebiasi į šviesą, išgula, jo ūgliai tampa minkštesni, o žiedynai – reti ir smulkūs. Prie namo šiaurinės sienos ar po tankiu krūmu jis gali išgyventi, bet vešlaus rudens vaizdo tikėtis neverta.
Jeigu augalas jau pasodintas ne pačioje geriausioje vietoje, verta jį perkelti pavasarį arba ankstyvą rudenį. Šilokai paprastai lengvai prigyja, ypač kai persodinant nepažeidžiamas didelis šaknų gumulas.
Per daug vandens jiems pavojingiau nei sausra
Stori šiloko lapai nėra atsitiktinumas – juose augalas kaupia drėgmę. Todėl trumpesnį sausą laikotarpį jis pakelia daug ramiau nei nuolat šlapią dirvą.
Dažnai laistomas šilokas gali auginti daug žalios masės, tačiau žydėti nenoriai. Dar blogiau, kai vanduo užsilaiko prie šaknų: jos pradeda silpti, stiebai prie pagrindo minkštėja, o augalas gali prarasti visą gražią formą po vienos lietingos vasaros.
Laistyti verta tik tada, kai ilgiau nelijo, žemė visiškai išdžiūvusi, o augalas akivaizdžiai praranda stangrumą. Ką tik pasodintą šiloką pirmomis savaitėmis laistykite reguliariau, bet vėliau leiskite jam įsitvirtinti ir tvarkytis pačiam.
Ar šilokui reikia trąšų ir ypatingos žemės?
Šilokui nereikia riebios, gausiai kompostu papildytos dirvos. Pernelyg derlingoje žemėje jis neretai užauga aukštas, bet gležnas – vėjas ar stipresnis lietus išlanksto stiebus, o žiedai tampa ne tokie gausūs.
Daug svarbiau, kad žemė būtų laidi vandeniui. Jei lysvėje vyrauja sunkus molis, sodinimo vietą galima pagerinti žvyru, smėliu ar smulkiais akmenukais. Šilokai ypač gražiai jaučiasi alpinariumuose, pakeltose lysvėse, prie akmenų ir saulėtuose gėlyno pakraščiuose.
- Rinkitės vietą, kuri saulę gauna didžiąją dienos dalį.
- Venkite duobių ir vietų, kur po lietaus telkšo vanduo.
- Nelaistykite šiloko „dėl visa ko“ kartu su kitomis gėlėmis.
- Nepertręškite azoto turinčiomis trąšomis.
- Pavasarį pašalinkite sudžiūvusius praėjusių metų stiebus, kad nauji ūgliai turėtų vietos augti.
Kai menkas žydėjimas nėra priežiūros klaida
Jaunas, neseniai persodintas ar padalytas šilokas gali žydėti silpniau, nes pirmiausia stiprina šaknis. Taip pat verta prisiminti, kad dauguma šilokų savo žavesį parodo vasaros pabaigoje ir rudenį – jų nereikia nurašyti vien todėl, kad birželį jie dar nežydi.
Jeigu augalas auga saulėje, dirva neužmirksta, o stiebai vis tiek ištįsę ir prastai žydi, verta patikrinti, ar jo neužstojo per daug išvešėję kaimyniniai augalai. Šilokui reikia ne tik šviesos iš viršaus, bet ir erdvės aplink kerą.
Šiloką dažniausiai pagerina ne papildoma trąšų sauja, o mažiau globos: saulėta vieta, vandeniui laidi žemė ir laistymas tik per tikrą sausrą leidžia jam augti tvirtam bei gausiai žydėti.
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienos
Ieškote daugiau?