Nuėmus pomidorų derlių šiltnamyje, dirvožemis dažnai būna nualintas, nes augalai intensyviai pasisavina pagrindines maistines medžiagas: azotą, kalį, fosforą ir magnį. Tinkamas žaliųjų trąšų pasirinkimas padės atkurti elementų pusiausvyrą ir dirvožemio derlingumą.
Kokias žaliąsias trąšas pasirinkti šiltnamiui po pomidorų
Norint praturtinti dirvą azotu, rekomenduojama sėti ankštinius augalus, tokius kaip žirniai ar vikiai. Į šį mišinį patartina įmaišyti avižų. Nors avižos tiesiogiai negamina kalio, jų galinga šaknų sistema iškelia maistines medžiagas iš gilesnių sluoksnių į viršutinį, neleisdama joms išsiplauti. Be to, avižos pagerina dirvožemio struktūrą, didina jo pralaidumą orui ir vandeniui, sudarydamos palankias sąlygas naudingai mikroflorai vystytis.
Vasariniai rapsai efektyviai papildo dirvožemį fosforu, nes pasisavina šį elementą ir padaro jį lengviau prieinamą vėlesniems pasėliams. Rapsai taip pat purena dirvą, gerina drenažą ir kaupia sierą.
Baltosios garstyčios dažnai naudojamos žaliųjų trąšų mišiniuose. Jos išskiria biofumigacines medžiagas, kurios padeda slopinti tam tikrų ligų ir kenkėjų plitimą dirvožemyje, taip gerindamos jo sveikatą. Vis dėlto nesitikėkite visiško dezinfekavimo efekto.
Svarbu laikytis sėjomainos principo: nesodinkite žaliųjų trąšų iš tos pačios šeimos kaip ką tik nuimtas pagrindinis augalas. Pavyzdžiui, po garstyčių kitą sezoną toje pačioje vietoje nesodinkite kopūstų ar kitų kryžmažiedžių daržovių, kad nesikauptų šiai šeimai būdingos ligos ir kenkėjai.
Kada ir kaip sėti žaliąją trąšą šiltnamyje
Žaliąsias trąšas šiltnamyje geriausia sėti rugsėjį, iškart po pomidorų derliaus nuėmimo. Svarbu nedelsti, kad augalai spėtų suformuoti pakankamai žaliosios masės prieš užsitęsusius šalčius. Optimalus mišinys: apie 50 % avižų sėklų, likusią dalį sudaro žirniai, rapsai ir garstyčios. Proporcijas reikėtų koreguoti atsižvelgiant į dirvožemio būklę ir tikslus – azoto praturtinimą, struktūros gerinimą ar organinės masės kaupimą.
Žalioji masė pjaunama ir įterpiama į dirvą praėjus 1,5–2 mėnesiams po sėjos, pumpuravimo ar žydėjimo pradžios stadijoje. Šią procedūrą atlikite 1–2 savaites prieš šalnų pradžią, kad išvengtumėte savaiminio pasisėjimo ir užtikrintumėte maksimalų dirvožemio praturtinimą.
Žaliąją masę rekomenduojama įterpti sekliai, 5–10 cm gylyje, kad organinės medžiagos greitai skaidytųsi veikiant aerobinėms bakterijoms ir būtų išsaugota dirvožemio struktūra. Gilus arimas gali sukelti anaerobinius procesus ir kenksmingų junginių susidarymą.
Kai kurie sodininkai nupjautą žaliąją trąšą palieka paviršiuje kaip mulčą. Tai apsaugo dirvožemį nuo išdžiūvimo, erozijos ir pamažu praturtina jį organinėmis medžiagomis.
Išvada
Tinkamas žaliųjų trąšų naudojimas padės greitai atkurti dirvožemio derlingumą, struktūrą ir bendrą būklę prieš naują vegetacijos sezoną. Pasirinkę tinkamus augalus, tokius kaip žirniai, vikiai, avižos, rapsai ar garstyčios, ir laikydamiesi sėjomainos principų, užtikrinsite sveiką dirvožemį ir gausų derlių ateityje.
