Kai sodas jau ruošiasi žiemos poilsiui, o medžių lapai beveik nukritę, po tylos sluoksniu prasideda nematomas procesas, turintis didelę įtaką kitų metų derliui. Vieni pavojingiausių smulkių kenkėjų – amarai – kaip tik dabar randa saugiausias vietas žiemai. Daugelis sodininkų mano, kad šaltis išnaikina šiuos kenkėjus, tačiau amarai yra gerokai atsparesni, nei atrodo. Suprasti, kur ir kaip jie žiemoja, reiškia turėti galimybę valdyti jų populiaciją ir apsaugoti sodą nuo pavasarinės invazijos.
Kur žiemą ieškoti amarų ir kaip juos pastebėti
Amarai žiemoja kiaušinėlių stadijoje. Tai mažyčiai, vos 0,5 mm dydžio juodi taškai. Jų forma elipsiška, spalva gili, primenanti degutą ar suodžius. Šiuos kiaušinėlius amarų patelės deda ant jaunų, plonų medžio žievės vietų, kur pavasarį bus lengviausia maitintis sultimis.
Dažniausios žiemojimo vietos:
- pamatinės ataugos – jauni, vertikaliai augantys ūgliai, kurie išauga nuo medžio apačios
- ankstesnių metų ūglių viršūnės, kurios yra švelnesnės, plonesnės ir ypač mėgstamos kenkėjų
Šiose vietose amarų kiaušinėliai dažnai susitelkia nedidelėmis grupėmis – primena juodas kruopeles ant žievės, ypač pumpurų apačioje.
Tačiau didžiausia problema slypi ne pačiuose amarų kiaušinėliuose, o jų „globėjose“ – skruzdėlėse.
Skruzdės rudenį saugo amarus taip, kaip vasarą jas „melžia“ dėl saldžių medaus rasos lašelių. Jos netgi padeda amarų patelėms surasti saugias vietas dėti kiaušinėlius ir gina kolonijas nuo plėšrūnų. Pavasarį skruzdėlės pirmosios atkeliauja į tas vietas ir pasižymi naujas amarų kolonijas, tarsi žymėdamos bandą, kurią prižiūrės.
Todėl kovos su amarais negalima atskirti nuo kovos su skruzdėlynais.
Sodo paruošimas žiemai: ką būtina padaryti, kad amarai nesugrįžtų masiškai
Tinkamai atlikti žieminiai darbai gali kelis kartus sumažinti amarų populiaciją. Svarbiausia – neleisti jiems išgyventi iki pavasario.
1. Šalinkite jaunus ūglius
Amarai žiemoja būtent ant šių vietų.
Juos būtina:
- nupjauti prie pat pagrindo
- išnešti iš sodo
- sudeginti, nes palikti pūti krūvoje – beprasmiška, kiaušinėliai išliks
Ši priemonė – viena efektyviausių.
2. Peržiūrėkite šakų viršūnes
Ypač tų, kurios yra plonos, išlenktos ar silpnos. Amarai jas itin mėgsta. Jeigu matote juodas sankaupas – nukirpkite ir sunaikinkite.
3. Sutvarkykite skruzdėlynus prie medžių
Arti kamienų esantys skruzdėlynai – tiesioginis amarų „ūkis“.
Švelniais metodais ar specialiomis priemonėmis reikėtų juos naikinti. Tik taip nutrauksite simbiozę, kuri leidžia amarams sparčiai daugintis.
Rudens purškimas – vienas veiksmingiausių būdų sunaikinti amarų kiaušinėlius
Kai medžiai visiškai numeta lapus, o temperatūra svyruoja apie +5 °C, galima atlikti galingas, bet saugias apsaugos priemones.
Sode naudojami du pagrindiniai tirpalai:
- Karbamidas – 700 g / 10 l vandens
- Geležies sulfatas – 300–500 g / 10 l
Šie koncentratai:
- sunaikina amarų kiaušinėlius
- pašalina grybelinių ligų sporas
- dezinfekuoja žievę
- nekenkia medžiams, nes jie jau ramybės fazėje
Tai vienas svarbiausių sodo apsaugos etapų prieš žiemą.
Paskutinis žingsnis – rudeninis balinimas
Balinimas:
- apsaugo kamienus nuo saulės ir šalčio sukeltų įtrūkimų
- padeda išvengti žievės nudegimų
- naikina ant žievės likusius ligų sukėlėjus
Dažniausiai naudojamas kalkių tirpalas su vario sulfatu arba specialios mišiniai sodui.
Išvada: kaip žinoti, kad sodas pasiruošęs žiemai?
Jeigu atlikote šiuos žingsnius, pavasarį amarų bus gerokai mažiau:
✔ nupjauti jauni ūgliai
✔ sutvarkyti skruzdėlynai
✔ po šalnų perkasti kamieno ratai
✔ atliktas karbamido ar geležies sulfato purškimas
✔ medžiai nuvalyti ir nubalinti
Tai kompleksinė, bet efektyvi strategija, leidžianti apsaugoti sodą tiek nuo amarų, tiek nuo kitų kenkėjų.
