Ar kada nors svajojote vasario viduryje mėgautis traškiu, sultingu obuoliu iš savo sodo? Atrodo, kad tai kažkas ant fantazijos ribos, nes dažnai gruodį vaisiai pradeda vysti, pūti ir praranda skonį. Tačiau iš tikrųjų išlaikyti derlių šviežią iki pavasario nėra magija, o tikras mokslas, reikalaujantis dėmesio detalėms. Pamirškite nusivylimą dėl sugedusių vaisių! Išsiaiškinkime, kaip savo rūsį paversti tobulu viešbučiu obuoliams, kuriame jie puikiai jausis iki gegužės.
Pasiruošimas – pusė darbo
Prieš galvojant apie rūsį, verta atkreipti dėmesį į pačius obuolius. Sėkmingas laikymas prasideda nuo medžio. Derlių reikia nuimti sausą, gražią dieną, nes rasos ar lietaus drėgmės perteklius yra tiesioginis kelias grybelinėms ligoms vystytis. Ir jokiu būdu neskubėkite obuolių iš karto nešti į rūsį. Leiskite jiems 2–3 dienas „pailsėti” sausoje, vėsioje patalpoje. Šis laikotarpis, kaip ir karantinas, leis atsirasti paslėptiems defektams ir užgyti mikroįbrėžimams. O kas dar svarbu šiame etape?
- Neplaukite obuolių! Natūralus vaško sluoksnis ant odelės yra geriausia gamtos apsauga. Jis neleidžia drėgmei išgaruoti ir apsaugo vaisius nuo bakterijų.
- Kotelį išsaugokite. Nupjovus „uodegą”, sukuriama atvira žaizda, pro kurią lengvai prasiskverbia puvinio sukėlėjai. Atsargiai nuimkite obuolius nuo šakos.
- Atidžiai rūšiuokite. Ilgalaikiam laikymui tinka tik idealios būklės vaisiai: be įlenkimų, įbrėžimų, kirmgraužų ar krušos žymių. Pažeistus vaisius geriau nedelsiant panaudoti sultims ar uogienei.
Atminkite, kad ne visos veislės vienodai gerai laikosi. Žiemai rinkitės vėlyvas žiemines veisles su stora ir tankia odele.
Idealūs namai jūsų derliui
Kai obuoliai atrenkami ir paruošiami, metas jiems suteikti jaukius namus. Didžiausia klaida – viską sudėti į plastikinius maišelius. Juose vaisiai „uždūsta”, susidaro kondensatas, ir net esant idealiai temperatūrai, pelėsis netrukus atsiras. Geriausia pakuotė – medinės arba kartoninės dėžės su ventiliacijos angomis. Kad vaisiai nesiliestų tarpusavyje, kiekvieną sluoksnį reikėtų iškloti pergamentiniu popieriumi, pjuvenomis ar net paprastais svogūnų lukštais – jų fitoncidai suteikia papildomą apsaugą nuo grybelių.
Tačiau indas – ne viskas. Svarbus ir mikroklimatas. Idealios sąlygos yra nuo 0 iki +4 °C temperatūra ir apie 85–95% oro drėgmė. Staigūs temperatūros svyravimai sukelia kondensaciją, o per sausas oras gali sukelti obuolių vytimą. Reguliariai vėdinkite patalpą, tačiau venkite skersvėjų. Taip pat svarbu atsiminti, kad skirtingas veisles, ypač rūgščias ir saldžias, geriau laikyti atskirai. Kai kurie obuoliai, nokdami, išskiria etileno dujas, kurios pagreitina jų „kaimynų” nokimą ir gedimą.
Nepatingėkite apžiūrėti kas dvi ar tris savaites. Vienas supuvęs vaisius gali greitai sugadinti visą dėžę, juk ne veltui sakoma: „viena juoda avis sugadina visą bandą”. Pastebėjote obuolį su gedimo požymiais? Nedelsdami ir negailestingai jį pašalinkite! Šis paprastas įprotis – geriausia garantija, kad jūsų derlius išsilaikys iki šiltų dienų.
Laikydamiesi šių paprastų, bet veiksmingų taisyklių, galėsite mėgautis vasaros skoniu net ir per stipriausias šalnas. Jūsų žiemos stalas bus gausus vitaminų, o darbas sode duos vaisių tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme. Traškių obuolių jums!
