Jurginai – vienos įspūdingiausių sodo gėlių, žavinčios spalvų, formų ir dydžių įvairove. Vis dėlto daugelis sodininkų vengia juos auginti, nes bijo neišsaugoti gumbų per žiemą. Tinkamai laikantis kelių svarbių taisyklių, šiuos augalus galima sėkmingai išlaikyti iki pavasario, kad kitą sezoną jie vėl pražystų.
Gėlių rūšys ir savybės
Jurginai – daugiamečiai astrinių šeimos augalai, kilę iš Pietų Amerikos. Jie išsiskiria tvirtais ūgliais, dekoratyviais lapais ir įspūdingais žiedynais, kurių spalvų paletė apima beveik visas atspalvius, išskyrus mėlyną ir žalią. Žiedų skersmuo gali siekti nuo 10 iki 25 centimetrų, o krūmų aukštis svyruoja nuo 60 centimetrų iki daugiau nei dviejų metrų.
Veislės skirstomos ne tik pagal aukštį, bet ir pagal žiedynų formą – paprasti, pusiau dvigubi, pompominiai, sferiniai, kakleliniai ir daugelis kitų. Kadangi jurginai yra tropinės kilmės, jie visiškai netoleruoja šalčio, todėl Lietuvoje būtina juos iškasti prieš žiemą.
Augalai turi trapų, tuščiavidurį stiebą ir gumbus, kuriuose sukaupiamos maistinės medžiagos. Svarbiausia išsaugoti šaknies kaklelį – būtent čia formuojasi nauji atžalų pumpurai.
Kada ir kaip iškasti jurginus
Jurginai žydi iki pirmųjų rudens šalnų. Iškasti juos reikėtų tuomet, kai lapai nušąla – paprastai po kelių dienų nuo pirmųjų šalnų, kad gumbai spėtų „sunokti“. Tačiau svarbu neperlaukti – jei šaknies kaklelis nušals, augalas bus prarastas.
Prieš kasant, stiebus nupjaukite maždaug 15–25 centimetrų aukštyje nuo žemės. Gumbus reikėtų atkasti atsargiai – geriausia aplink krūmą iš visų pusių, atsitraukiant 20–25 centimetrus nuo stiebo. Kastuvas turi būti įkalamas vertikaliai, kad nepažeistumėte gumbų. Iškastus augalus geriausia ištraukti rankomis, o ne už stiebo.
Po kasimo gumbus galima nuplauti po tekančiu vandeniu, kad būtų lengviau įvertinti jų būklę ir pašalinti supuvusias ar pažeistas dalis. Jei jurginų mažai, juos galima laikyti ir su žemės gumulu – tai apsaugos nuo išdžiūvimo.
Patyrę sodininkai rekomenduoja dar rugpjūtį ar rugsėjį po jurginų krūmais paberti papildomai žemių – tai padeda apsaugoti augimo pumpurus nuo ankstyvo šalčio.
Paruošimas ir laikymas
Iškastus gumbus būtina apžiūrėti. Jie turi būti tvirti, elastingi, be pelėsio ar puvinio žymių. Pažeistas vietas reikia nupjauti iki sveikų audinių, o pjūvius apdoroti briliantine žaluma, susmulkinta medžio anglimi arba trumpam pamirkyti fungicido tirpale. Įrankiai taip pat turi būti dezinfekuoti, kad neplistų infekcijos.
Tinkamiausios laikymo sąlygos – +3–5 °C temperatūra ir 60–70 proc. drėgmė. Gumbai laikomi rūsiuose ar pusrūsiuose, įdėti į dėžes ar maišelius su pjuvenomis, smėliu arba kiminų samanomis. Jei patalpoje drėgmė didelė, geriausia rinktis kiminus – jie pasižymi baktericidinėmis savybėmis. Prieš naudojant pjuvenas, jas galima apipurkšti vario sulfato tirpalu.
Jei rūsio nėra, jurginų gumbus galima laikyti ant izoliuoto balkono ar lodžijos. Tam naudojami maišai su pjuvenomis ar samanomis, apdengti antklodėmis. Temperatūrai smarkiai krintant, gumbus reikia perkelti į vidų.
Tiems, kurie nori sutaupyti vietos, tinka ir vadinamasis parafinavimo metodas. Gumbai trumpam panardinami į išlydytą, iki 70 °C pašildytą parafiną. Susidarius plonam apsauginiam sluoksniui, jis padeda išlaikyti drėgmę ir apsaugoti nuo puvimo. Tokius gumbus galima laikyti vėsioje kambario vietoje, kur temperatūra neviršija 10–12 °C. Parafino sluoksnio prieš sodinimą pašalinti nereikia – jis nesutrukdo dygimui.
Laikantis šių paprastų rekomendacijų, jurginai išliks sveiki ir tvirti iki pavasario. O kai ateis šiltesni orai, jų gumbai vėl atgims, dovanodami spalvingą, vasaros pilnatvę primenančią žiedų jūrą.
