Su pirmosiomis šalnomis daugelį sodininkų apima noras kuo greičiau „išgelbėti“ jautrias tujas nuo šalčio. Ir štai žaliosios gražuolės jau stovi sandariai suvyniotos į plėvelę ar agropluoštą, lyg kokonuose. Tačiau ar tikrai tokia „meškos paslauga“ joms naudinga? Dažnai būtent perdėta priežiūra tampa ligų ar net augalų žūties priežastimi. Pažiūrėkime, kada uždengimas yra būtinas, o kada jis gali tapti pražūtinga spąstais – ir kaip tai padaryti teisingai.
Pagrindinis tujų priešas žiemą – ne šaltis, o saulė
Paradoksalu, bet aklimatizuotoms tujoms daug didesnį pavojų nei vidutinis šaltis kelia ryški žiemos saulė, ypač vasario ir kovo mėnesiais. Įsivaizduokite: saulė įkaitina spyglius, suaktyvėja garavimo procesai. Augalas „pabunda“ ir nori vandens, bet šaknys sukaustytos įšalo ir negali jo pasiimti. Susidaro vadinamoji fiziologinė sausrą, sukelianti nudegimus – spygliai paruduoja, džiūsta ir žūsta.
Nuo šio reiškinio, o ne nuo šalčio, pirmiausia reikia saugoti jaunas tujas, kurios dar neturi stiprios šaknų sistemos. Pirmosios 2–3 metai po pasodinimo yra pats jautriausias laikotarpis, todėl joms pridengimas nuo saulės – būtinas.
Teisingas pridengimas: kvėpuojantis „drabužis“ vietoje šiltnamio
Didžiausia klaida – naudoti nepralaidžias medžiagas, pvz., polietileno plėvelę. Žiemą atodrėkių metu po tokiu „dangčiu“ susidaro tikras šiltnamis: temperatūra smarkiai kyla, kaupiasi kondensatas, o ventiliacijos nebuvimas sudaro idealias sąlygas grybeliui ir spyglių supūvimui. Tujos tiesiog uždūsta savo drėgmėje.
Tinkamiausi sprendimai:
- Drobė (maišinis audinys) arba šešėliavimo tinklas – laiko patikrinti variantai. Gerai praleidžia orą, neleidžia susidaryti šiltnamio efektui, bet veiksmingai išsklaido saulės spindulius.
- Baltas agropluoštas (spanbondas) – šiuolaikinė medžiaga, kuri taip pat „kvėpuoja“. Svarbu rinktis ne per tankų (30–50 g/m²) ir būtinai baltą, kad atspindėtų saulę, o ne įkaistų.
- Karkasiniai uždangalai – idealus variantas. Aplink tują pastatomas karkasas (pvz., iš medinių tašų ar lankų), ant kurio užtempiama danga. Taip tarp spyglių ir audinio lieka oro tarpas, užtikrinantis geriausią ventiliaciją ir apsaugą.
Svarbu: danga neturi glaustis prie šakų. Jei apvyniojate tują be karkaso, darykite tai laisvai, palikdami oro tarpą. Suaugusioms, gerai įsišaknijusioms tujoms (vyresnėms nei 3–4 metų) paprastai nereikia dengti lajos. Pakanka pamulčiuoti kamieno ratą durpėmis ar žieve, kad apsaugotumėte šaknis.
Tinkama priežiūra prasideda dar rudenį
Tujų paruošimas žiemai – tai ne aklas „apklostymas“, o sąmoningas procesas, atsižvelgiantis į augalo amžių ir klimato sąlygas.
- Rudenį būtinas gausus laistymas prieš įšalant žemei.
- Azoto trąšų reikėtų vengti – jos skatina augimą, kuris silpnina augalą prieš žiemą.
- Žiemą pagrindinis tikslas – ne tiek šildyti, kiek apsaugoti nuo saulės ir užtikrinti oro patekimą.
Jei klausysitės savo augalų poreikių, pavasarį jie atsidėkos sodria ir sveika žaluma.
