Ciklamenas ilgai žydės ir nenuvys: svarbiausios priežiūros taisyklės namuose
Ant palangės dar vakar stovėjo ciklamenas, pilnas ryškių žiedų, o šįryt jo lapai tarsi nusvirę, žiedkočiai palinkę prie vazono krašto. Pirma mintis dažniausiai būna labai žemiška: turbūt išdžiūvo, reikia skubiai palaistyti. Tačiau būtent šioje vietoje ciklameną lengviausia pražudyti iš gero noro.
Šis augalas namuose dažnai perkamas tada, kai už lango pilka ir norisi spalvos. Jis ilgai džiugina, bet tik tol, kol jam nesuteikiamos sąlygos, kurios žmogui atrodo jaukios: per šilta palangė, sausa oro srovė nuo radiatoriaus ir vanduo, supiltas tiesiai į vazono vidurį. Ciklamenas nėra lepus be priežasties – jis tiesiog gyvena pagal kitą ritmą nei dauguma kambarinių augalų.
Jam nereikia nuolatinio dėmesio kasdien, bet reikia kelių aiškių taisyklių. Kai jos suprantamos, ciklamenas gali žydėti ilgai, o nusviręs lapas nebereiškia, kad namuose vėl nepavyko išlaikyti gražaus augalo.
Jam per šilta ten, kur žmogui atrodo jaukiausia
Ciklamenui sunkiausia prasideda tada, kai jis atsiduria šalia šilto radiatoriaus. Žiemą daugelyje namų palangė atrodo logiška vieta gėlei, tačiau po ja kylantis karštas oras greitai išdžiovina žemę ir vargina lapus. Augalas gali atrodyti lyg ištroškęs, nors jo šaknys tuo metu jau kenčia nuo drėgmės pertekliaus.
Šiam augalui labiau patinka vėsa nei tvankuma. Geriausiai jis jaučiasi šviesioje vietoje, kur nėra tiesioginės kaitrios saulės ir nuolat nekepina šildymo prietaisai. Vėsesnis kambarys, prieškambaris su langu ar nuo radiatoriaus atitraukta palangė jam dažnai tinka geriau nei šilta svetainė.
Žiedai greičiau nuvysta ne todėl, kad ciklamenas „baigia savo laiką“, o todėl, kad šiluma jį skubina. Tai ypač pažįstama šeimoms, kurios dieną išvyksta į darbą ar mokyklą, o vakare stipriau prišildo būstą. Per kelias tokias dienas augalas gali pasikeisti labiau nei per visą savaitę vėsesnėje vietoje.
Laistyti reikia ne gumbą, o žemę aplink jį
Didžiausia ciklameno priežiūros klaida – vandens pylimas tiesiai ant augalo centro. Ten slepiasi jo gumbas, iš kurio auga lapai ir žiedkočiai. Jei vanduo nuolat užsilaiko šioje vietoje, augalas gali pradėti pūti, o iš pradžių tai pasimato tik kaip netikėtai gelstantys lapai ar suglebę žiedai.
Saugiau ciklameną laistyti palei vazono kraštą, nedideliu vandens kiekiu. Dar patogiau – pastatyti vazoną į lėkštelę su vandeniu maždaug keliolikai minučių, kad žemė prisigertų iš apačios, o vėliau vandens likutį išpilti. Taip drėgmė pasiekia šaknis, bet jautrus augalo vidurys lieka sausas.
Žemė neturi būti nei visai perdžiūvusi, nei šlapia kaip po lietaus. Prieš laistant verta pirštu patikrinti viršutinį žemės sluoksnį: jei jis jau sausokas, augalui gali reikėti vandens. Jei dar drėgnas, papildomas laistymas tik nuramins šeimininką, bet nepadės ciklamenui.
Čia dažnai susiduria dvi geros intencijos. Vienas žmogus namuose pamato nusvirusį augalą ir palaisto, kitas tą pačią dieną taip pat nusprendžia juo pasirūpinti. Ciklamenui toks rūpestis gali kainuoti brangiai, todėl verta susitarti, kas ir kada tikrina jo žemę, ypač jei gėlė stovi bendroje namų erdvėje.

Nuvytusio žiedo nepalikite vien dėl vaizdo
Kai vienas žiedas nuleidžia galvą, jis nebūtinai rodo problemą. Ciklamenas žydi bangomis: vieni žiedai baigia savo laiką, kiti tuo metu dar tik kyla iš lapų. Svarbu nuvytusį žiedą pašalinti, kad augalas neeikvotų jėgų tam, kas jau nebežydės.
Žiedkotį geriausia ne nukirpti aukštai, paliekant trumpą kotelį, o atsargiai pasukti ir ištraukti nuo pagrindo. Tą patį galima daryti su pageltusiais ar akivaizdžiai pažeistais lapais. Tvarkingas augalas ne tik atrodo gražiau – aplink jo gumbą mažiau kaupiasi drėgmės ir nykstančių augalo dalių.
Ryškūs ciklameno žiedai vilioja pastatyti jį pačioje matomiausioje vietoje, ant valgomojo stalo ar prie televizoriaus. Tačiau ten dažnai mažiau šviesos, daugiau šilumos ir skersvėjų, kai kas nors atidaro langą. Jei norisi augalu pasigrožėti, geriau jam parinkti šviesią, vėsią vietą ir tik trumpam perkelti į kitą kambario vietą, o ne visą žydėjimą laikyti ten, kur jam nepatogu.
Kai ciklamenas ilsisi, tai dar nereiškia, kad jis prarastas
Pasibaigus žydėjimui ciklamenas gali pamažu gelsti, mesti lapus ir atrodyti tarsi visai nebegyvas. Daug kas tokiu metu vazoną išneša prie atliekų, manydami, kad gėlė buvo vienam sezonui. Tačiau ciklameno gyvenime poilsis yra normalus etapas, o ne šeimininko nesėkmė.
Kai augalas akivaizdžiai baigia augti, laistymą reikia mažinti palaipsniui. Vazoną galima laikyti vėsesnėje vietoje, kur gumbas ramiai pailsės. Svarbiausia jo neperlieti ir neskubėti „gaivinti“ trąšomis – tuo metu ciklamenas ne prašo daugiau jėgų, o jas kaupia kitam sezonui.
Vėliau, pasirodžius naujiems lapeliams, priežiūrą galima vėl po truputį atnaujinti. Tai reikalauja kantrybės, kurios namuose kartais pritrūksta: norisi, kad augalas visada būtų toks, koks buvo parduotuvėje. Tačiau būtent supratus jo ritmą ciklamenas iš vienkartinės žiemos puošmenos gali tapti augalu, kurio žiedų laukiama kasmet.
Ilgas ciklameno žydėjimas prasideda ne nuo gausaus laistymo ir ne nuo ypatingų priemonių. Jis prasideda nuo vėsesnės vietos, saikingo vandens ir gebėjimo nepanikuoti dėl kiekvieno nusvirusio lapo. Galbūt kartais augalams, kaip ir žmonėms, labiausiai reikia ne dar daugiau rūpesčio, o truputį daugiau erdvės gyventi savu tempu?
Komentarai
Parašyti komentarą
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?



Būkite pirmi ir pradėkite diskusiją.