Zamiokulkas atrodo pavargęs, nors auga šviesiame kambaryje: ko jam iš tiesų trūksta
Zamiokulkui šviesi vieta dar negarantuoja, kad jis atrodys tvirtas ir sodriai žalias. Jei lapai blanksta, naujų stiebų nėra, o augalas lyg sustingęs, jam dažnai trūksta ne dar daugiau saulės, bet oro šaknims, saikingo laistymo ritmo ir šiek tiek maisto aktyvaus augimo metu.
Dažna klaida – pavargusį augalą gelbėti papildoma stikline vandens. Zamiokulkas turi storus šakniastiebius, kuriuose kaupia drėgmę, todėl nuolat šlapia žemė jam tampa ne pagalba, o priežastimi, dėl kurios šaknys nebegali normaliai veikti.
Šviesus kambarys gali būti per mažai, jei augalas stovi ne ten
Zamiokulkas gerai jaučiasi šviesioje vietoje, tačiau tiesioginė kaitri saulė, ypač pro pietinį langą, gali palikti šviesias dėmes ir nualinti lapus. Kita vertus, „šviesus kambarys“ nebūtinai reiškia šviesą prie vazono: augalas, pastatytas keli metrai nuo lango, gali gauti jos gerokai mažiau, nei atrodo.
Jam labiausiai tinka išsklaidyta šviesa prie rytinio ar vakarinio lango, arba šiek tiek toliau nuo labai saulėto lango. Jei nauji stiebai auga ploni, išsitiesę ir krypsta į vieną pusę, vazoną verta kas kelias savaites pasukti.
Dažniausiai trūksta ne vandens, o oro šaknims
Žemė, kuri vazone ilgai lieka šlapia ir sunki, užspaudžia šaknis. Iš pradžių zamiokulkas gali tiesiog nustoti leisti naujus ūglius, vėliau lapai ima gelsti nuo apačios, o stiebai praranda tvirtumą. Toks vaizdas dažnai klaidingai palaikomas maisto medžiagų stoka.
Prieš laistant verta patikrinti ne vien viršutinį žemės sluoksnį. Jei giliau substratas dar drėgnas, vandens augalui nereikia. Vandens perteklius iš lėkštelės taip pat neturėtų likti – šaknys neturi stovėti baloje.
Jeigu žemė kieta, suslūgusi, ilgai nedžiūsta arba iš vazono jau veržiasi šaknys, zamiokulkui praverčia persodinimas į laidų substratą ir vazoną su drenažo anga. Per didelis vazonas nėra geras sprendimas: jame daugiau žemės ilgiau sulaiko drėgmę.

Kada augalui iš tiesų praverčia trąšos
Jeigu laistymas tvarkingas, lapai sveiki, bet augalas ilgai neleidžia nė vieno naujo stiebo arba nauji lapai būna smulkesni ir šviesesni, šiltuoju metų laiku gali trūkti maisto medžiagų. Zamiokulkas nėra greitai augantis kambarinis augalas, todėl staigaus vešlumo iš jo tikėtis nereikėtų.
Aktyvaus augimo metu jam tinka saikingai naudojamos skystos trąšos žalialapiams kambariniams augalams. Tręšti sausos žemės nereikėtų: pirmiausia augalą lengvai palaistykite. Rudenį ir žiemą, kai šviesos mažiau ir augimas sulėtėja, papildomas maitinimas paprastai nebūtinas.
Trys dalykai, kuriuos verta patikrinti šiandien
- Ar vazono dugne yra skylė vandens pertekliui nutekėti.
- Ar žemė vazono gilumoje tikrai pradžiūvusi prieš kitą laistymą.
- Ar augalas nestovi šaltame skersvėjyje, prie radiatoriaus ar visai tamsiame kambario kampe.
- Ar lapai nėra padengti dulkių sluoksniu, kuris mažina šviesos kiekį.
Dulkes nuo lapų nuvalykite drėgna minkšta šluoste, o labai nusilpusius ar pageltusius stiebus pašalinkite prie pat žemės. Jei persodinant šakniastiebiai minkšti, patamsėję ar nemaloniai kvepia, pažeistas dalis reikia pašalinti ir sodinti į šviežią, laidų substratą.
Pavargusiam zamiokulkui dažniausiai reikia ne intensyvesnės priežiūros, o mažiau skubėjimo: daugiau šviesos be kaitros, laidžios žemės ir laiko tarp laistymų. Kai šaknys vėl gali kvėpuoti, nauji tvirti stiebai atsiranda daug patikimiau nei nuo papildomos vandens porcijos.
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?


