Patyrę sodininkai mėgsta sakyti: „Braškės mėgsta pakeisti vietą, kaip ponia – naują suknelę.“ Ir šiame posakyje slypi daugiau tiesos, nei gali pasirodyti. Nors šios uogos atrodo nelepios, netinkamai parinkta vieta gali nulemti, kad vietoj gausaus derliaus liksite tik su vešlia lapija. Tad metas prisiminti, kur braškių geriau nesodinti ir kodėl.
Kodėl negalima sodinti braškių po braškių
Po kelių metų braškių auginimo dirvožemis stipriai nualinamas. Augalai iš jo ištraukia visus pagrindinius mikroelementus – kalį, magnį, azotą – o mainais palieka kenkėjų ir grybelių sporų sankaupas. Šaknų puvinys, fuzariozė, nematodai – visa tai išlieka dirvoje, net jei senieji krūmai vizualiai atrodo sveiki.
Jei naujus sodinukus pasodinsite į tą pačią vietą, pirmaisiais metais derlius dar gali atrodyti normalus, tačiau jau netrukus lapai pradės gelsti, žiedai mažėti, o uogos praras formą ir skonį. Nualintas dirvožemis tiesiog nebegali suteikti augalams reikiamos mitybos.
Kas nutinka, jei pažeidžiate šią taisyklę
Sodindami braškes į seną vietą rizikuojate, kad augalai greitai pasens, nusilps ir ims sirgti. Jie nesuformuos tvirtos šaknų sistemos, todėl pavasarį atrodys pavargę, o vasaros karštyje vysti net ir laistant. Toks braškių plotas po kelerių metų praktiškai nustoja duoti derlių ir virsta dirvos „dykuma“.
Kur geriausia persodinti braškes
Braškės mėgsta švarią, gyvybingą žemę po augalų, kurie nesiunčia joms tų pačių kenkėjų ir nealina dirvos. Geriausi pirmtakai – morkos, svogūnai, česnakai, burokėliai, pupelės, krapai, petražolės bei žaliosios trąšos, tokios kaip garstyčios, avižos ar liucerna. Puikiai tinka ir plotai, kuriuose anksčiau augo žalumynai, ridikėliai, salotos ar špinatai.
Vis dėlto po bulvių, pomidorų ar kopūstų braškių sodinti nepatartina – šie augalai palieka dirvoje patogenų, pavojingų braškių šaknims. Į tą pačią vietą šias uogas verta sugrąžinti tik po 3–4 metų.
Kaip tinkamai dauginti ir persodinti braškių ūglius
Naujai lysvei rinkite tik stipriausių, gausiai derančių ir ligų nepažeistų krūmų ūglius. Geriausia naudoti antrąją ūsų rozetę – ji būna gyvybingiausia. Įšaknykite ją drėgnoje dirvoje arba vazone su derlingu substratu, o persodindami pasirinkite saulėtą vietą ir purią žemę.
Tinkamai parinkta vieta ir sveiki daigai užtikrins, kad po metų ar dvejų galėsite džiaugtis kvapniu, saldžiu ir gausiu braškių derliumi.
