Hortenzijos – vieni įspūdingiausių sodo augalų. Kai jos žydi, žiedynai primena pūkuotus debesis, o krūmai tampa pagrindiniu gėlyno akcentu. Tačiau ne vienas sodininkas yra susidūręs su situacija, kai kruopščiai prižiūrėtas krūmas leidžia vešlius lapus, bet žiedų taip ir nesulaukia.
Per daugiau nei du dešimtmečius stebint sodus ir kalbantis su augintojais, aiškėja viena tiesa – dažniausiai problema slypi ne augale, o priežiūros detalėse. Štai 7 klaidos, kurios lemia, kad hortenzijos nežydi arba žydi menkai.
1 klaida: Netinkamai parinkta sodinimo vieta
Visos hortenzijų rūšys – šluotelinės, didžialapės, šviesiosios, ąžuolalapės ar laipiojančiosios – mėgsta šviesą ir drėgmę. Tačiau nei nuolatinis pavėsis, nei visą dieną kepinanti saulė joms netinka.
Per tamsioje vietoje augalas kaupia lapiją, bet neskatina žiedpumpurių formavimosi. Tuo tarpu kaitrioje saulėje be pakankamos drėgmės hortenzija patiria stresą, dėl kurio taip pat gali atsisakyti žydėti.
Idealu – rytinė ar vakarinė saulė ir lengvas pavėsis vidurdienį.
2 klaida: Netinkamas dirvožemis
Hortenzijos geriausiai auga derlingame, drėgname, bet laidžiame dirvožemyje. Jei žemė skurdi, sunki ar per daug kalkinga, augalas ne tik silpnai vystosi, bet ir gali nežydėti.
Ypač jautrios dirvožemio reakcijai yra didžialapės hortenzijos. Šarminėje aplinkoje jos sunkiai įsisavina geležį, išsivysto chlorozė, lapai pagelsta. Silpnas, maistinių medžiagų stokojantis augalas pirmiausia atsisako žydėti.
Sprendimas – sodinant įterpti humuso, durpių, o esant poreikiui – rūgštinti dirvą.
3 klaida: Netinkamas sodinimo gylis
Atrodo smulkmena, tačiau per giliai užkastas šaknies kaklelis gali stabdyti augalo vystymąsi. Sodinant leidžiama jį pagilinti tik 2–3 cm. Jei augalas pasodintas per giliai, jis ilgai „sėdi vietoje“ ir nežydi.
Taip pat svarbus sodinimo laikas – palankiausias pavasaris, kai dirva jau įšilusi, bet pumpurai dar neišsiskleidę.
4 klaida: Laistymo režimo ignoravimas
Hortenzijos mėgsta drėgmę. Dirvožemis turi būti sudrėkintas iki 40–50 cm gylio. Tačiau nuolatinis užmirkimas taip pat pavojingas – šaknys pradeda pūti, augalas silpsta.
Per sausras neišlaikytas drėgmės balansas gali lemti, kad žiedpumpuriai nesusiformuos arba nubyrės. Ypač jautrūs jauni krūmai ir ką tik pasodinti augalai.
5 klaida: Netinkamas tręšimas
Žydėjimui hortenzijoms būtinos tiek organinės, tiek mineralinės trąšos. Tačiau čia dažnai persistengiama.
Per daug azoto skatina vešlią lapiją, bet slopina žydėjimą. Subalansuotas tręšimas – gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje organiniu tirpalu ir kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis – padeda augalui formuoti stiprius ūglius ir žiedpumpurius.
Svarbu tręšimą nutraukti liepos pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje, kad ūgliai spėtų sumedėti iki žiemos. Priešingu atveju žiediniai pumpurai gali nušalti.
6 klaida: Netinkamas genėjimas
Tai viena dažniausių priežasčių, kodėl hortenzijos nežydi.
Dalis rūšių žydi ant einamųjų metų ūglių, todėl jas galima genėti ankstyvą pavasarį, paliekant 2–3 pumpurų poras. Tačiau jei netinkamai nugenima rūšis, kuri žiedus formuoja ant pernykščių ūglių, žydėjimo galima nesulaukti visą sezoną.
Genėjimas turi būti apgalvotas ir pritaikytas konkrečiai rūšiai.
7 klaida: Nepakankama apsauga žiemą
Ne visos hortenzijos vienodai atsparios šalčiui. Jei jautresnės veislės nebuvo pridengtos, žiedpumpuriai gali nušalti. Pavasarį augalas atrodys gyvybingas, leis naujus ūglius, bet žiedų nebus.
Mulčiavimas lapais, durpėmis ar eglišakėmis po pirmųjų šalnų padeda išsaugoti pumpurus. Pavasarį apsaugą būtina nuimti laiku, kad augalas neiššustų.
Išvada: žydėjimas – tai priežiūros balansas
Hortenzijos nėra kaprizingos, tačiau jos reikalauja tikslumo. Net ir patyrę sodininkai kartais nepastebi smulkių, bet lemtingų klaidų.
Tinkama vieta, subalansuotas laistymas, atsargus genėjimas ir apgalvotas tręšimas – tai keturi pagrindiniai ramsčiai, lemiantys, ar jūsų hortenzijos taps sodo puošmena, ar liks tik žaliu, bet nežydinčiu krūmu.
