Tuja – vienas populiariausių visžalių augalų sode. Jos tvarkingos formos, sodri žalia spalva ir nepretenzingumas užkariavo daugelio sodininkų širdis. Tačiau net ši atspari gražuolė kartais pradeda gelsti ir džiūti. Kodėl tai nutinka ir ką daryti, norint išgelbėti augalą?
Netinkamas laistymas – pagrindinė priežastis
Tuja turi paviršinę šaknų sistemą, todėl jautri tiek išdžiūvimui, tiek per didelei drėgmei. Karštomis dienomis be laistymo jos spygliai greitai praranda drėgmę, geltonuoja ir krinta. Kita vertus, nuolat drėgnas dirvožemis be drenažo sukelia šaknų puvimą, kas taip pat sukelia gelsvumą.
Ką daryti: Laistyti reguliariai, bet saikingai. Karščių metu – 2-3 kartus per savaitę, geriausia vakare. Po laistymo – mulčiuoti dirvožemį aplink kamieną, kad išsaugotumėte drėgmę.
Dirvožemio išsekimas arba netinkamas sodinimas
Tuja nemėgsta sunkių, molingų, stovinčio vandens dirvožemių. Jei pasodinta į tokią aplinką be drenažo ar organikos priemaišų, ji negalės normaliai maitintis. Požymis – gelsvumas iš apačios į viršų.
Ką daryti: Patikrinti dirvožemio rūgštingumą (tujos teikia pirmenybę silpnai rūgščiam arba neutraliam dirvožemiui). Jei sodinimo duobė buvo paruošta netinkamai – geriau persodinti rudenį, sumaišius žemę su kompostu, smėliu ir durpėmis.
Saulės nudegimai ir žieminis išdžiūvimas
Ankstyvas pavasaris arba vėlyvas ruduo – laikas, kai spygliai dažnai patiria saulės nudegimus. Tujos žaluma aktyviai garina drėgmę, bet žemė dar įšalusi, ir augalas negali „patiekti” vandens į viršūnes – rezultatas ūglių džiūvimas.
Ką daryti: Žiemai dengti tujas agrotekstile arba tinkleliu nuo saulės, ypač pietinėje pusėje.
Ligos ir kenkėjai
Šaknų puvinys, fuzariozė, rūdys, taip pat tujų amaras ar voratinklinės erkės – visi šie neprašyti svečiai gali rimtai pakenkti augalui. Iš pradžių pasireiškia gelsvumas, vėliau ūgliai susisuka ir nudžiūsta.
Ką daryti: Apžiūrėti tujas kas savaitę. Pasirodžius pirmiesiems požymiams – apdoroti fungicidais. Pašalinti pažeistas šakeles.
Mikroelementų trūkumas
Geltoni spygliai – signalas apie magnio, sieros ar geležies trūkumą. Ypač tai pastebima smėlinguose arba labai kalkinguose dirvožemiuose.
Ką daryti: Tręšti kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis spygliuočiams (pavasarį – su azoto akcentu, vasarą – fosforas ir kalis).
Jei tuja pradėjo gelsti ir džiūti – neskubėkite jos kirsti. Dažniausiai problemą galima išspręsti, jei laiku ją atpažinti. Tinkamas laistymas, geras dirvožemis, apsauga nuo saulės ir ligų prevencija – paprastos taisyklės, kurios išgelbės jūsų tujas ir padės joms atgauti dekoratyvinę išvaizdą.
Agronomo patarimas: Norėdami įsitikinti tujos gyvybingumu – nulenkite keletą ūglių. Jei viduje jie žali ir elastingi – yra galimybė atsigauti. Tokiu atveju – nukirpkite sausas dalis, patręškite augalą trąšomis bei palaistykite.
