Kiekvienas patyręs sodininkas žino: kompostas – tai juodasis auksas. Jis ne tik praturtina dirvą, bet ir paverčia visus sodo likučius vertingomis trąšomis. Tačiau tradicinis kompostavimas trunka metus ar net dvejus – o kantrybės juk ne visada pakanka.
Mano senelis, kuriam šiemet sukako 89-eri, šį klausimą išsprendė paprastai: kompostą jis gamina maišuose. Be jokių dėžių, lentų ar sudėtingų konstrukcijų. Rezultatas – purus, kvapnus, subrendęs kompostas vos per kelis mėnesius.
„Senelio metodas“ – greitas ir paprastas
Tam reikia tik:
- tvirtų juodų šiukšlių maišų (120–250 l);
- organinių atliekų iš sodo ir virtuvės;
- šiek tiek sodo žemės;
- saulėtos vietos kieme.
Kodėl juodi maišai? Nes jie sugeria saulės šilumą ir palaiko reikiamą temperatūrą, kad organika greitai „susivirtų“.
Ką dėti į maišą
Tinka beveik viskas, kas natūraliai suyra:
- žolė, piktžolės (be sėklų!), augalų viršūnės;
- plonos šakelės, lapai, popierius, kartonas;
- nedidelis kiekis paukščių išmatų ar perpuvusio mėšlo.
Nedėkite:
- sergančių augalų liekanų (geriau sudeginti);
- citrusinių žievelių, spygliuočių šakų ir storų šaknų – jos trukdo fermentacijai;
- bulvių ar pomidorų viršūnių dideliais kiekiais – jos lėtina procesą.
Senelio taisyklė – azoto ir anglies santykis 1:30. Tai reiškia, kad šlapių, „žalių“ medžiagų (žolės, daržovių likučių) turi būti mažiau nei sausų (šakų, popieriaus, kartono).
Mažas „trąšų triukas“
Į kiekvieną maišą jis įberia:
- 1 stiklinę medienos pelenų (kalio šaltinis),
- saują amonio salietros (azoto startas).
Kartais dar įdeda kelis šaukštus seno komposto arba biohumuso – tai „sėjai“ reikalingos bakterijos.
Kaip laikyti
Sluoksnius maiše gerai sutankinkite, o jei masė atrodo per sausa – šiek tiek sudrėkinkite.
Tuomet sandariai užriškite arba užklijuokite lipnia juosta.
Svarbiausia – nepalikite skylučių oro patekimui, nes anaerobinėje aplinkoje ir vyksta greičiausias skaidymas.
Maišus padėkite saulėtoje vietoje, pavyzdžiui, prie tvoros ar šiltnamio sienos.
Rezultatas po 2–3 mėnesių
Po maždaug 10–12 savaičių turėsite purų, tamsų, bekvapį kompostą – tarsi juodą miško žemę.
Jį galima berti į lysves, sumaišyti su durpėmis arba naudoti kaip pavasarinį tręšalą.
Senelis visada sako:
„Kompostas turi kvepėti žeme, o ne šiukšlynu.“
Ir jis teisus. Toks kompostas ne tik atgaivina dirvą, bet ir priverčia pomidorus, agurkus bei gėles augti tarsi iš naujo.
Šį metodą galima pradėti bet kuriuo metu – net dabar, lapkritį.
Pavasarį atidarę maišus turėsite paruoštą, gyvą maistą savo lysvėms.
